Sprendimas palikti darbo vietą retai priimamas spontaniškai – dažniausiai tai yra ilgų svarstymų, naujų karjeros galimybių paieškos ar pasikeitusių asmeninių aplinkybių rezultatas. Nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl nusprendėte nutraukti darbo santykius, pats išėjimo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso. Vienas dažniausiai kylančių klausimų darbuotojams – koks yra privalomas įspėjimo laikotarpis ir ar visada būtina „atidirbti“ nustatytą dienų skaičių. Nors visuomenėje vis dar gajus terminas „atidirbimas“, teisiškai tai yra įspėjimo terminas, skirtas tam, kad darbdavys spėtų rasti pamainą, o darbuotojas – sklandžiai perduoti darbus. Supratimas apie šiuos procesus padeda išvengti nereikalingų konfliktų, finansinių praradimų ir užtikrina, kad duris uždarysite oriai bei profesionaliai.
Standartinis įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų taisyklė
Pagal bendrąją taisyklę, kurią numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis, darbuotojas, norintis nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį savo noru (be svarbių priežasčių), privalo apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tai yra standartinis terminas, taikomas daugumai darbuotojų.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius niuansus, susijusius su šiuo terminu:
- Kalendorinės, o ne darbo dienos. Įspėjimo terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina savaitgaliai (šeštadieniai, sekmadieniai) ir švenčių dienos. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikiate penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis jau skaičiuojasi į 20 dienų terminą.
- Termino pradžia. Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo įteikimo. Jei prašymą pateikiate kovo 1-ąją, pirmoji įspėjimo termino diena yra kovo 2-oji.
- Atostogos ir liga. Įspėjimo terminas nėra stabdomas ar pratęsiamas, jei darbuotojas suserga arba išeina atostogų. Jei turite sukaupę atostogų, galite jas išnaudoti šio laikotarpio metu, ir tai nepailgins jūsų išėjimo datos.
Išimtys: kada įspėjimo terminas yra trumpesnis?
Nors 20 dienų taisyklė yra standartinė, Darbo kodeksas numato situacijas, kai darbuotojas gali darbo sutartį nutraukti gerokai greičiau. Žinant šias išimtis, galima sutaupyti daug laiko ir nervų.
Bandomasis laikotarpis
Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, taisyklės yra gerokai lankstesnės. Bandomuoju laikotarpiu tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali nutraukti darbo sutartį įspėję kitą šalį raštu prieš 3 darbo dienas. Atkreipkite dėmesį, kad čia skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinės dienos.
Svarbios priežastys (ligos, neįgalumas, pensija)
Darbo kodekso 56 straipsnis numato galimybę nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Svarbiomis priežastimis laikoma:
- Darbuotojo liga ar neįgalumas, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų (reikalinga medicininė išvada).
- Priežastys, susijusios su šeimos nario slauga ar priežiūra (taip pat reikalingi dokumentai).
- Darbuotojui sukako senatvės pensijos amžius.
Nutraukiant sutartį pagal šį straipsnį, darbuotojui dažnu atveju priklauso ir išeitinė išmoka (priklausomai nuo stažo, dažniausiai 2 mėnesių VDU dydžio), todėl, jei turite teisėtą pagrindą, verta rinktis ne „savo noru“ (55 str.), o nutraukimą dėl svarbių priežasčių (56 str.).
Darbdavio įsipareigojimų nevykdymas
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nemoka atlyginimo arba nevykdo kitų esminių įsipareigojimų (pavyzdžiui, neužtikrina saugos darbe), darbuotojas taip pat gali nutraukti sutartį įspėjęs prieš 5 darbo dienas. Šiuo atveju darbuotojui taip pat priklauso išeitinė išmoka.
Lanksčiausias variantas: šalių susitarimas
Praktikoje dažniausiai pasitaikantis ir abiem pusėms priimtiniausias būdas nutraukti darbo santykius yra šalių susitarimas (Darbo kodekso 54 straipsnis). Tai yra derybų klausimas.
Esminis šio būdo privalumas – laisvė susitarti dėl bet kokios datos. Jei darbdavys sutinka, galite išeiti iš darbo kad ir tą pačią dieną, rytoj arba po savaitės. Jums nereikia laikytis 20 dienų taisyklės, jei pavyksta rasti kompromisą su vadovu. Dažniausiai darbdaviai yra linkę derėtis, jei darbai perduoti arba jei įmonė turi kuo jus pakeisti.
Teikiant pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu, raštu nurodykite norimą paskutinę darbo dieną. Darbdavys per 5 darbo dienas turi sutikti arba pateikti savo pasiūlymą. Jei sutarimas pasiekiamas, pasirašomas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame fiksuojama tiksli data ir kitos sąlygos (pavyzdžiui, kompensacijos).
Prašymo atšaukimas: ar galima apsigalvoti?
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai parašius prašymą išeiti iš darbo, aplinkybės pasikeičia – pavyzdžiui, naujas darbdavys atšaukia pasiūlymą arba nusprendžiate likti esamoje pozicijoje. Darbo kodeksas gina darbuotojo teises ir šioje vietoje.
Jūs turite teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Atšaukimas turi būti pateiktas raštu. Jei spėjate į šį terminą, darbdavys negali jūsų atleisti remdamasis pirminiu prašymu.
Jei 3 darbo dienų terminas jau praėjo, prašymą atšaukti galite tik tuo atveju, jei darbdavys su tuo sutinka. Jei darbdavys nesutinka (pavyzdžiui, jau rado jums pamainą), darbo sutartis bus nutraukta pasibaigus įspėjimo terminui.
Vadovų įspėjimo terminai
Jei užimate vadovaujančias pareigas (esate įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas), taisyklės yra griežtesnės. Įmonės vadovas turi teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjęs juridinio asmens savininką (akcininkus, dalininkus) raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent įstatuose ar darbo sutartyje numatytas kitoks terminas. Dažnai vadovų darbo sutartyse būna numatyti ilgesni terminai (pvz., 1 ar 3 mėnesiai), siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą. Todėl vadovams būtina atidžiai peržiūrėti savo darbo sutarties sąlygas.
Atostogos ir nedarbingumas įspėjimo laikotarpiu
Viena iš dažniausių darbuotojų baimių – ar susirgus įspėjimo laikotarpiu teks „atidirbti“ papildomai? Atsakymas yra vienareikšmis – ne. Nedarbingumo laikotarpis (kai turite „biuletenį“) įskaičiuojamas į įspėjimo terminą. Tai reiškia, kad jei susirgote ir sergate iki pat paskutinės numatytos darbo dienos, atleidimas įvyksta numatytą dieną, o jums nereikia grįžti į darbą pratęsti termino.
Tas pats galioja ir kasmetinėms atostogoms. Darbuotojas turi teisę paprašyti suteikti sukauptas atostogas taip, kad jos sutaptų su įspėjimo laikotarpiu. Paskutinė atostogų diena tokiu atveju taptų atleidimo iš darbo diena. Tačiau svarbu paminėti, kad atostogų suteikimas (jei jos nėra numatytos grafike) priklauso nuo darbdavio valios ir susitarimo, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu išeiti iš darbo tą pačią dieną, kai pateikiu prašymą?
Vienašališkai – ne, nebent yra ypatingos aplinkybės (pvz., sveikatos būklė, leidžianti išeiti per 5 d. d.). Tačiau jei darbdavys sutinka, galite nutraukti sutartį šalių susitarimu (54 str.) tą pačią dieną. Viskas priklauso nuo derybų.
Kaip skaičiuoti 20 dienų terminą?
Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo. Į terminą įskaičiuojamos ir darbo, ir poilsio, ir švenčių dienos. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikiate gegužės 1 d., terminas prasideda gegužės 2 d. ir baigiasi gegužės 21 d. (imtinai), kuri ir būtų paskutinė jūsų darbo diena.
Ar darbdavys gali priversti atidirbti ilgiau nei 20 dienų?
Ne, darbdavys negali vienašališkai pratęsti įstatyme numatyto įspėjimo termino, net jei nerado jums pamainos. Suėjus terminui, darbo sutartis turi būti nutraukta, ir su jumis turi būti atsiskaityta.
Ar man priklauso laisvas laikas darbo paieškoms?
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva (atleidimas), darbuotojui priklauso laisvas laikas darbo paieškoms (ne mažiau kaip 10% darbo laiko). Tačiau, kai išeinate savo noru, įstatymas tiesiogiai nenumato privalomo laisvo laiko darbo paieškoms, nebent dėl to susitariate su darbdaviu arba tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Kas nutinka su nepanaudotomis atostogomis?
Už visas nepanaudotas kasmetines atostogas jums turi būti išmokėta piniginė kompensacija atleidimo dieną. Jei atostogų turite prikaupę daugiau nei už trejus metus, kompensacija mokama tik už trejus metus (yra tam tikrų išimčių dėl faktiškai dirbto laiko, tačiau trijų metų riba yra bendra taisyklė).
Kaip elgtis, kad išėjimas būtų sklandus?
Nors įstatymai aiškiai apibrėžia terminus, žmogiškasis faktorius išlieka labai svarbus. Norint išsaugoti gerą reputaciją ir rekomendacijas ateičiai, rekomenduojama laikytis kelių paprastų principų. Visų pirma, apie savo sprendimą tiesioginiam vadovui praneškite žodžiu dar prieš įteikdami oficialų prašymą. Tai parodo pagarbą ir leidžia darbdaviui geriau planuoti procesus.
Antra, jei matote, kad darbdavys nespėja rasti pamainos, o jūs neskubate į naują vietą, galite geranoriškai pasiūlyti padirbėti keliomis dienomis ilgiau (savo iniciatyva pratęsiant terminą šalių sutarimu) arba paruošti detalias instrukcijas būsimam kolegai. Profesionalus elgesys įspėjimo laikotarpiu – tai jūsų asmeninio prekės ženklo dalis. Net jei santykiai su įmone buvo įtempti, orus išėjimas laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų yra geriausia strategija jūsų tolesnei karjerai.
