Darbo santykių nutraukimas beveik visada yra lydimas streso ir neužtikrintumo dėl ateities, ypač finansinės. Nesvarbu, ar sprendimą priėmėte jūs, ar jūsų darbdavys, vienas pirmųjų klausimų, kylančių kiekvienam darbuotojui – kokios piniginės kompensacijos man priklauso? Nors internete gausu įvairių skaičiuoklių, norint tiksliai suprasti, kokią sumą pamatysite savo banko sąskaitoje, būtina įsigilinti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatas. Galutinė suma priklauso ne tik nuo jūsų vidutinio darbo užmokesčio (VDU), bet ir nuo atleidimo priežasties, darbo stažo toje įmonėje bei to, kaip tiksliai buvo įformintas darbo sutarties nutraukimas.
Kas sudaro išeitinę išmoką ir kada ji mokama?
Išeitinė išmoka – tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys privalo sumokėti darbuotojui tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Svarbu suprasti, kad ši išmoka nėra automatinė premija už išėjimą iš darbo. Jei darbuotojas išeina savo noru be svarbių priežasčių (pagal DK 55 str.) arba yra atleidžiamas dėl savo kaltės (pvz., šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 str.), išeitinė išmoka jam nepriklauso. Tokiu atveju išmokama tik kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbo užmokestis už dirbtą laiką.
Tačiau egzistuoja daugybė scenarijų, kai įstatymas gina darbuotoją ir numato finansinę „pagalvę”. Išmokos dydis dažniausiai skaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), todėl norint savarankiškai pasiskaičiuoti sumą, pirmiausia reikia žinoti savo paskutinių trijų mėnesių pajamas.
Išeitinė išmoka atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
Tai yra viena dažniausių situacijų, kai darbuotojai ieško informacijos apie išmokas. Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str.), pavyzdžiui, naikinant pareigybę, optimizuojant veiklą ar tiesiog darbdaviui nusprendus, kad darbuotojo funkcija tapo pertekline, priklauso griežtai reglamentuotos išmokos.
Išmokų dydžiai pagal darbo stažą:
- Jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, darbuotojui priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmokama 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu paminėti, kad šie dydžiai yra „grindys”, nustatytos įstatymo. Kolektyvinėse sutartyse ar įmonės vidaus tvarkose gali būti numatytos ir didesnės išmokos, todėl visada verta pasitikrinti vidinius įmonės dokumentus.
Papildoma ilgalaikio darbo išmoka
Jei toje pačioje darbovietėje išdirbote ilgiau nei 5 metus ir esate atleidžiamas darbdavio iniciatyva be kaltės, jums papildomai priklauso išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (kurį administruoja „Sodra“). Ši išmoka mokama ne darbdavio, o valstybės lėšomis, tačiau dėl jos reikia kreiptis į „Sodrą“ per 6 mėnesius po atleidimo.
Ilgalaikio darbo išmokos dydžiai:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas – 1 VDU dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas – 2 VDU dydžio išmoka.
- Daugiau nei 20 metų stažas – 3 VDU dydžio išmoka.
Taigi, sudėjus darbdavio mokamą dalį (2 VDU) ir maksimalią fondo išmoką (3 VDU), ilgametis darbuotojas gali gauti iki 5 vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Darbo kodekso 54 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai yra lanksčiausias ir dažnai abiems pusėms priimtiniausias būdas. Svarbiausia taisyklė čia – derybų laisvė. Įstatymas nenustato nei minimalios, nei maksimalios išeitinės išmokos ribos nutraukiant sutartį šiuo pagrindu.
Praktikoje, jei iniciatyvą rodo darbdavys, darbuotojai dažnai derasi dėl didesnės kompensacijos nei priklausytų atleidžiant pagal 57 straipsnį. Pavyzdžiui, dažnai sutariama dėl 3, 4 ar net daugiau mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacijos, mainais į tai, kad darbuotojas išeina greitai ir be ginčų. Jei pasirašote susitarimą, kuriame nurodyta konkreti suma, darbdavys privalo ją išmokėti paskutinę darbo dieną. Jei susitarime nurodyta, kad išeitinė nemokama – vėliau reikalauti jos nebegalėsite.
Atleidimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
Nedaugelis žino, kad išeitinę išmoką galima gauti ir patiems inicijavus išėjimą iš darbo, jei tam yra svarbių priežasčių (DK 56 str.). Svarbios priežastys apima:
- Prastovą: jei darbuotojui ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių nebuvo suteikta darbo.
- Nemokų atlyginimą: jei darbdavys vėluoja mokėti visą ar dalį atlyginimo ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės.
- Sveikatos būklę: jei darbuotojas nebegali eiti pareigų dėl ligos ar neįgalumo.
- Pensiją: jei darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.
Visais šiais atvejais darbuotojui priklauso 2 VDU dydžio išeitinė išmoka (arba 1 VDU, jei dirbta trumpiau nei metus). Tai yra svarbus saugiklis, neleidžiantis darbdaviams piktnaudžiauti darbuotojų kantrybe ar sveikata.
Kaip teisingai apskaičiuoti savo VDU?
Norint naudotis bet kokia „skaičiuokle” savo galvoje ar ant popieriaus, reikia suprasti, kaip skaičiuojamas Vidutinis Darbo Užmokestis. Daugelis klysta manydami, kad tai tiesiog paskutinio mėnesio alga „į rankas”.
Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, VDU skaičiuojamas iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį. Skaičiavimas atrodo taip:
- Susumuojamas trijų mėnesių priskaičiuotas darbo užmokestis (bruto, t.y. „ant popieriaus”), įskaitant priedus, premijas ir priemokas.
- Susumuojamos faktiškai dirbtos dienos (arba valandos) per tuos tris mėnesius.
- Bendra pajamų suma dalijama iš darbo dienų (ar valandų) skaičiaus. Taip gaunamas vienos dienos (ar valandos) vidutinis įkainis.
- Gautas įkainis dauginamas iš metinio vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį (paprastai tai yra apie 21 darbo diena, priklausomai nuo metų).
Gauta suma yra jūsų 1 VDU. Jei jums priklauso 2 VDU išmoka, šį skaičių dauginate iš dviejų. Atkreipkite dėmesį, kad visos išeitinės išmokos skaičiuojamos nuo „bruto” sumos, o mokesčiai nuskaitomi vėliau.
Mokesčiai: kiek gausite „į rankas”?
Svarbu nepamiršti, kad išeitinė išmoka yra apmokestinama kaip ir darbo užmokestis. Nuo priskaičiuotos sumos darbdavys išskaičiuos:
- Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – dažniausiai 20 proc.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 proc.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas – 12,52 proc. (gali kisti, jei kaupiate pensiją papildomai).
Tačiau, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir pati išeitinė išmoka padidina jūsų metines pajamas, todėl gali turėti įtakos taikomam Neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Jei išmoka didelė, tą mėnesį NPD gali būti lygus nuliui, todėl mokesčiai bus skaičiuojami nuo pirmo euro.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar man priklauso išeitinė išmoka, jei išeinu bandomuoju laikotarpiu?
Ne, nutraukiant darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu (nesvarbu, kieno iniciatyva), išeitinė išmoka nepriklauso, nebent šalys susitaria kitaip.
Kada darbdavys privalo pervesti pinigus?
Pagal Darbo kodeksą, visos su darbo santykiais susijusios išmokos (alga, atostoginiai, išeitinė) turi būti sumokėtos darbo sutarties nutraukimo dieną, nebent šalys raštu susitarė kitaip.
Ar galiu gauti bedarbio pašalpą, jei gavau išeitinę išmoką?
Taip, tačiau bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia bus atidėta tiek mėnesių, už kiek gavote išeitinę išmoką. Pavyzdžiui, jei gavote 2 VDU dydžio išeitinę, Užimtumo tarnyba mokėti pašalpą pradės tik po 2 mėnesių nuo atleidimo dienos.
Kas moka išeitinę išmoką įmonės bankroto atveju?
Jei įmonė bankrutuoja ir neturi lėšų, darbuotojams išmokas moka Garantinis fondas. Tiesa, išmokų dydžiai iš Garantinio fondo yra ribojami ir gali skirtis nuo tų, kurios priklausytų įprasta tvarka.
Ar į VDU skaičiavimą įtraukiamos metinės premijos?
Taip, ketvirtinės ar metinės premijos yra įtraukiamos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, tačiau pagal specialią proporciją (dalinant premijos sumą iš mėnesių skaičiaus, už kurį ji skirta).
Ką daryti kilus ginčui dėl išmokos dydžio?
Neretai pasitaiko situacijų, kai darbuotojas ir darbdavys skirtingai interpretuoja atleidimo priežastis arba neteisingai apskaičiuoja priklausančias sumas. Pavyzdžiui, darbdavys gali spausti darbuotoją rašyti prašymą išeiti „savo noru” (be išmokos), nors realiai vyksta etatų mažinimas. Tokiu atveju darbuotojas praranda teisę į jam priklausančią 2 VDU išmoką.
Jei manote, kad jums buvo sumokėta per mažai arba išmoka visai nesumokėta, pirmiausia rekomenduojama raštu kreiptis į darbdavį su reikalavimu paaiškinti skaičiavimus. Jei atsakymas netenkina arba jo negaunate, turite teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Tai nemokama ir efektyvi institucija, sprendžianti ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Svarbu nepražiopsoti terminų – kreiptis į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų išmokų rekomenduojama kuo greičiau, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote apie pažeidimą.
