Darbo santykių nutraukimas yra vienas iš daugiausiai streso keliančių įvykių žmogaus gyvenime, nepriklausomai nuo to, ar sprendimą priėmėte patys, ar iniciatyvos ėmėsi darbdavys. Finansinis stabilumas šiuo pereinamuoju laikotarpiu yra kritiškai svarbus, todėl kiekvienas darbuotojas privalo žinoti savo teises. Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas numato gana griežtas taisykles, reglamentuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, tačiau praktikoje dažnai kyla nesusipratimų dėl išeitinių išmokų dydžio, jų apskaičiavimo metodikos ir priklausomų priedų. Neteisingai suprastos taisyklės gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų, todėl svarbu ne tik pasikliauti buhalterijos pateiktais skaičiais, bet ir pačiam suprasti, kaip formuojama galutinė išmokos suma.
Pagrindiniai atleidimo scenarijai ir išeitinės išmokos dydis
Išeitinės išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis. Darbo kodekse (DK) išskiriamos kelios pagrindinės situacijos, kuriose išmokų dydžiai radikaliai skiriasi. Svarbu suprasti, kad „išeitinė išmoka” nėra automatinė premija už išėjimą iš darbo – ji yra kompensacija už darbo netekimą tam tikromis aplinkybėmis.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)
Tai dažniausiai pasitaikantis scenarijus, kai įmonėje vyksta etatu mažinimas, reorganizacija arba darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga. Tokiu atveju įstatymas labiausiai gina darbuotoją. Jei esate atleidžiamas pagal 57 straipsnį, jums priklauso:
- 0,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmoka, jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus.
- 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išmoka, jei darbo santykiai truko ilgiau nei vienerius metus.
Svarbu paminėti, kad jei toje pačioje darbovietėje išdirbote ilgiau nei 5 metus, jums papildomai priklauso išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (apie tai detaliau skaitykite atskirame skyriuje žemiau).
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.)
Nutraukiant sutartį šalių susitarimu, išeitinės išmokos dydis nėra griežtai reglamentuotas įstatymo „lubomis” ar „grindimis”. Tai yra derybų objektas. Nors teoriškai šalys gali susitarti nutraukti sutartį be jokios kompensacijos, praktikoje dažnai susitariama dėl 1–3 mėnesių VDU dydžio kompensacijos, priklausomai nuo stažo ir įmonės politikos. Visos sąlygos, įskaitant piniginę sumą, privalo būti aiškiai įrašytos į susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Atleidimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)
Daugelis darbuotojų nežino, kad išeitinė išmoka priklauso ir tuomet, kai jie patys išeina iš darbo, tačiau tam turi svarbią priežastį. Įstatymas numato 2 VDU dydžio išeitinę išmoką šiais atvejais:
- Darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės (arba 45 dienas per metus) ir jam nemokamas visas atlyginimas.
- Darbuotojas negali dirbti pagal darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo.
- Darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Tuo tarpu, jei darbuotojas išeina savo noru be svarbių priežasčių (DK 55 str.), išeitinė išmoka jam nepriklauso, išmokama tik kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Kaip teisingai apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)
Visos išeitinės išmokos yra skaičiuojamos remiantis jūsų vidutiniu darbo užmokesčiu. Dažna klaida – manyti, kad tai yra paskutinio mėnesio atlyginimas „į rankas”. Skaičiavimo metodika yra griežtai apibrėžta:
- Imami 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, ėję prieš atleidimo mėnesį. Pavyzdžiui, jei atleidžiamas birželį, skaičiuojama iš kovo, balandžio ir gegužės pajamų.
- Susumuojamas visas per tą laikotarpį priskaičiuotas darbo užmokestis (įskaitant priedus, premijas už rezultatus, apmokėjimą už viršvalandžius), neatskaičius mokesčių (Gross arba „ant popieriaus”).
- Gauta suma dalinama iš faktiškai dirbtų dienų (arba valandų) skaičiaus per tuos tris mėnesius. Taip gaunamas vienos dienos (ar valandos) VDU.
- Gautas dienos įkainis dauginamas iš metinio vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį (standartiškai tai yra apie 21 darbo diena).
Būtina atkreipti dėmesį, kad į VDU skaičiavimą neįtraukiamos vienkartinės, nepastovios premijos (pavyzdžiui, kalėdinės dovanos), kompensacijos už keliones ar dienpinigiai.
Ilgalaikio darbo išmokos – papildomi pinigai už stažą
Viena iš svarbiausių socialinių garantijų Lietuvoje, apie kurią darbuotojai dažnai pamiršta, yra išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Šias išmokas moka ne darbdavys, o „Sodra”, tačiau teisę į jas turi tik tie asmenys, kurie buvo atleisti darbdavio iniciatyva be savo kaltės (DK 57 str.) arba bankroto atveju.
Išmokos dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo toje pačioje darbovietėje:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas: 1 VDU dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas: 2 VDU dydžio išmoka.
- 20 ir daugiau metų stažas: 3 VDU dydžio išmoka.
Svarbu žinoti, kad dėl šios išmokos reikia kreiptis į „Sodrą” ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo. Pinigai nėra išmokami iš karto – reikia išlaukti 3 mėnesių laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo, ir jei per tą laiką neįsidarbinate pas tą patį darbdavį, išmoka pervedama.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas
Nepriklausomai nuo atleidimo priežasties (net ir atleidžiant už šiurkštų pažeidimą), darbdavys privalo visiškai atsiskaityti už sukauptas, bet nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai yra atskira suma, kuri pridedama prie išeitinės išmokos.
Tačiau čia galioja apribojimas: kompensacija mokama ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas atostogas. Jei darbuotojas kaupė atostogas 5 metus ir jų nenaudojo, atleidimo dieną jis praras teisę į kompensaciją už senesnius nei 3 metų periodus, nebent darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl darbdavio kaltės.
Mokesčiai: kiek gausite „į rankas”?
Visi atsiskaitymo pinigai – tiek išeitinė išmoka, tiek kompensacija už atostogas – yra apmokestinami kaip ir įprastas darbo užmokestis. Nuo priskaičiuotos sumos bus nuskaičiuoti:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – standartiškai 20% (arba 32%, jei pajamos viršija tam tikrą ribą).
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – 6,98%.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka – 12,52% (plius papildomas kaupimas pensijai, jei kaupiate II pakopoje – 3%).
Todėl, matydami darbo kodekse numatytą „2 mėnesių VDU”, turėkite omenyje, kad tai yra suma „ant popieriaus”. Realiai į sąskaitą gausite maždaug 60-68% šios sumos, priklausomai nuo to, ar kaupiate pensiją papildomai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Darbo santykių nutraukimas yra pilnas niuansų. Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su atsiskaitymu.
Ar man priklauso išeitinė išmoka, jei išeinu bandomuoju laikotarpiu?
Jei darbo sutartį nutraukia darbdavys dėl to, kad neišlaikėte bandomojo laikotarpio egzamino, išeitinė išmoka nepriklauso. Tačiau jums privalo būti sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, kurios susikaupė per dirbtą laiką.
Kada darbdavys privalo pervesti pinigus?
Pagal Darbo kodeksą, pilnas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju turi būti atliktas paskutinę darbuotojo darbo dieną, nebent šalys susitarė kitaip. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką), bet ne ilgiau kaip už 3 mėnesius.
Ar gaunant išeitinę išmoką, aš vis tiek galiu gauti bedarbio pašalpą?
Taip, išeitinė išmoka neatima teisės į nedarbo draudimo išmoką iš Užimtumo tarnybos. Tačiau mokėjimo pradžia gali būti atidėta. Pavyzdžiui, jei gavote 2 mėnesių dydžio išeitinę išmoką, bedarbio pašalpa bus pradėta mokėti tik praėjus 2 mėnesiams po atleidimo (skaičiuojant kalendoriniais mėnesiais).
Ar įspėjimo laikotarpis įeina į darbo stažą?
Taip, įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu (pvz., 1 mėnuo prieš atleidimą) jūs vis dar esate darbuotojas, gaunate atlyginimą, ir šis laikas įskaičiuojamas į darbo stažą bei kaupia atostogas.
Kas nutinka, jei susergu įspėjimo laikotarpiu?
Jei atleidimas vykdomas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, liga nesustabdo įspėjimo termino eigos, tačiau darbdavys negali atleisti darbuotojo, kol jis turi nedarbingumą. Atleidimo data nusikelia į pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumui. Svarbu: ligos išmoka mokama įprastine tvarka.
Teisinė apsauga ir ginčų sprendimas nesumokėjimo atveju
Deja, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai bando išvengti prievolės mokėti išeitines išmokas, manipuliuodami atleidimo priežastimis (pvz., spausdami darbuotoją rašyti prašymą išeiti „savo noru” be svarbių priežasčių) arba neteisingai skaičiuodami VDU. Jei matote, kad galutinė atsiskaitymo suma neatitinka jūsų skaičiavimų arba vėluoja:
- Pirmiausia raštu kreipkitės į darbdavį, prašydami pateikti detalų atsiskaitymo lapelį ir paaiškinti skaičiavimus.
- Jei atsakymas netenkina arba pinigai nemokami, turite teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (prie VDI). Tai yra nemokama ir efektyvi procedūra. Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote apie savo teisių pažeidimą.
Komisijos sprendimai yra privalomi vykdyti, o statistika rodo, kad didžioji dalis ginčų dėl darbo užmokesčio ir išeitinių išmokų yra išsprendžiami darbuotojo naudai, jei šis turi pagrįstus įrodymus. Todėl niekada nepasirašinėkite dokumentų (ypač dėl sutarties nutraukimo savo noru), jei nesate tikri dėl finansinių pasekmių, ir drąsiai ginkite savo uždirbtus pinigus.
