Netekus darbo, finansinis stabilumas tampa vienu svarbiausių prioritetų kiekvienam darbuotojui. Nors darbo santykių nutraukimas dažnai sukelia stresą ir neužtikrintumą dėl ateities, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato tam tikrus saugiklius, skirtus sušvelninti finansinę naštą pereinamuoju laikotarpiu. Vienas pagrindinių tokių saugiklių yra išeitinė išmoka. Visgi, praktika rodo, kad daugelis darbuotojų ne iki galo supranta, kokiais atvejais jiems priklauso piniginė kompensacija, o kada darbdavys turi teisę atleisti be papildomų išmokų. Teisingas savo teisių žinojimas ne tik padeda išvengti nesusipratimų, bet ir užtikrina, kad gausite visas jums teisėtai priklausančias lėšas, kurios yra būtinos ieškant naujų karjeros galimybių.
Išeitinės išmokos skyrimo pagrindai pagal Darbo kodeksą
Svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka nėra mokama automatiškai kiekvienu atleidimo atveju. Jos mokėjimas tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis. Lietuvos teisės aktai griežtai reglamentuoja situacijas, kuomet darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju, mokėdamas ne tik už dirbtą laiką bei nepanaudotas atostogas, bet ir papildomą kompensaciją.
Dažniausiai išeitinė išmoka mokama šiais atvejais:
- Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.): Tai viena dažniausių situacijų, kai naikinama pareigybė, vyksta reorganizacija arba darbuotojas nebegali atlikti funkcijų dėl sveikatos būklės.
- Atleidimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.): Pavyzdžiui, kai darbuotojas serga, sulaukia pensinio amžiaus arba kai darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka atlyginimo).
- Atleidimas šalių susitarimu (DK 54 str.): Šiuo atveju išmokos dydis yra derybų objektas.
- Darbdavio bankrotas: Kai įmonė tampa nemoki ir likviduojama.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
Tai yra bene aktualiausias scenarijus daugeliui darbuotojų. Jei darbdavys nusprendžia nutraukti darbo sutartį ne dėl jūsų padaryto pažeidimo, o dėl verslo priežasčių (darbo organizavimo pakeitimų, funkcijų perteklinimo), jums priklauso įstatyme numatyta kompensacija. Jos dydis priklauso nuo jūsų nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:
- Jei dirbote ilgiau nei vienerius metus, jums priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, išmoka sudaro pusę (0,5) vidutinio darbo užmokesčio.
Svarbu paminėti, kad šios sumos yra minimalios ribos, nustatytos Darbo kodekse. Kolektyvinėse sutartyse arba individualiose darbo sutartyse gali būti numatytos ir didesnės išmokos, tačiau jos negali būti mažesnės nei numato įstatymas.
Ilgalaikio darbo išmokos: papildoma apsauga lojaliems darbuotojams
Dažnai darbuotojai painioja išeitinę išmoką, kurią moka darbdavys, su ilgalaikio darbo išmoka. Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbdavio našta buvo sumažinta (maksimali išmoka iš darbdavio kišenės – 2 VDU), tačiau įvestas papildomas mechanizmas darbuotojams, turintiems didelį stažą. Šią dalį moka ne darbdavys, o speciali „Sodros“ valdoma Ilgalaikio darbo išmokų fondo sistema.
Jei esate atleidžiamas darbdavio iniciatyva be kaltės (DK 57 str.) ir toje pačioje darbovietėje išdirbote 5 ar daugiau metų, jums priklauso papildoma išmoka iš fondo:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas – 1 VDU dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas – 2 VDU dydžio išmoka.
- 20 metų ir daugiau – 3 VDU dydžio išmoka.
Svarbus niuansas: dėl šios išmokos darbuotojas turi pats kreiptis į „Sodrą“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo. Darbdavys šios sumos neišmoka kartu su galutiniu atsiskaitymu.
Atleidimas šalių susitarimu: derybų menas
Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.), taisyklės yra lankstesnės. Įstatymas nenumato konkrečių išeitinės išmokos dydžių – viskas priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio derybų. Tai dažnai yra geriausias būdas nutraukti darbo santykius, jei abi pusės siekia greito sprendimo.
Paprastai, siekiant motyvuoti darbuotoją pasirašyti susitarimą, darbdaviai siūlo kompensaciją, lygią ar šiek tiek didesnę nei priklausytų atleidžiant pagal 57 straipsnį. Tačiau darbuotojas turi teisę prašyti ir didesnės sumos, pavyzdžiui, 3, 4 ar daugiau mėnesinių algų dydžio, ypač jei jis yra aukštos kvalifikacijos specialistas arba atleidimas jam sukelia didelių nepatogumų. Svarbiausia taisyklė – niekada nepasirašyti susitarimo skubotai, neįvertinus siūlomos sumos adekvatumo.
Kaip apskaičiuojamas išeitinės išmokos dydis?
Norint tiksliai žinoti, kokią sumą gausite „į rankas“, būtina suprasti, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU). Būtent nuo VDU priklauso galutinė išeitinės išmokos suma. Skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas aprašas.
Pagrindiniai skaičiavimo principai
- Laikotarpis: VDU skaičiuojamas pagal trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, duomenis. Pavyzdžiui, jei atleidžiamas gegužę, imami vasario, kovo ir balandžio mėnesių atlyginimai.
- Įtraukiamos pajamos: Į skaičiavimą įtraukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir priedai už darbo rezultatus, priemokos už viršvalandžius, darbą naktį ar švenčių dienomis bei premijos (jei jos mokamos reguliariai).
- Dienos arba valandos įkainis: Apskaičiuojamas vidutinis vienos darbo dienos (arba valandos) užmokestis, dalijant visų trijų mėnesių priskaičiuotas pajamas iš faktiškai dirbtų dienų (ar valandų) skaičiaus.
- Galutinė suma: Gautas dienos vidurkis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal patvirtintą grafiką, esant 5 darbo dienų savaitei, tai dažniausiai yra apie 21 darbo diena).
Būtina atsiminti, kad nuo priskaičiuotos išeitinės išmokos yra nuskaitomi mokesčiai (Gyventojų pajamų mokestis – GPM, ir „Sodros“ įmokos), todėl į asmeninę sąskaitą gaunama suma bus mažesnė nei „ant popieriaus“.
Atvejai, kai išeitinė išmoka nepriklauso
Yra situacijų, kuomet darbuotojas gali tikėtis tik atlyginimo už dirbtą laiką ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tačiau jokia papildoma išeitinė išmoka jam nepriklauso. Tai apima:
- Atleidimas savo noru be svarbių priežasčių (DK 55 str.): Jei tiesiog radote kitą darbą arba nusprendėte pailsėti, darbdavys neprivalo mokėti išeitinės.
- Atleidimas dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.): Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (pvz., pravaikštos, girtumas darbe, vagystė) yra pagrindas atleisti be jokios kompensacijos.
- Bandomasis laikotarpis: Jei darbo sutartis nutraukiama bandomuoju laikotarpiu (tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva), išeitinė išmoka paprastai nėra mokama, nebent šalys susitarė kitaip.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su atleidimu ir išmokomis.
Ar priklauso išeitinė išmoka, jei išeinu į pensiją?
Taip. Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo noru dėl to, kad sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją, jam priklauso 2 VDU dydžio išeitinė išmoka (pagal DK 56 str.). Jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus – 1 VDU.
Kada darbdavys privalo sumokėti visus pinigus?
Pagal Darbo kodeksą, visi su darbo santykiais susiję mokėjimai (atlyginimas, atostoginiai, išeitinė išmoka) turi būti atlikti darbo sutarties nutraukimo dieną, nebent šalys susitaria kitaip. Jei darbdavys vėluoja, darbuotojui priklauso netesybos (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką), tačiau ne daugiau kaip už 3 mėnesius.
Ar išeitinė išmoka apmokestinama?
Taip, išeitinė išmoka yra laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl nuo jos nuskaičiuojamas GPM (dažniausiai 20 proc.) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos.
Ką daryti, jei darbdavys verčia rašyti prašymą išeiti „savo noru“?
Jokiu būdu nerašykite tokio prašymo, jei realiai norite tęsti darbą arba jei darbdavys nori jus atleisti dėl etatų mažinimo. Išėjus „savo noru“ (DK 55 str.), prarasite teisę į išeitinę išmoką, kuri priklausytų atleidžiant darbdavio iniciatyva. Jei darbdavys spaudžia, siūlykite nutraukti sutartį šalių susitarimu su jums priimtina kompensacija.
Teisinė apsauga ir ginčų sprendimas
Deja, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai vengia mokėti priklausančias išeitines išmokas, neteisingai apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį arba bando atleisti darbuotoją fiktyviais pagrindais (pvz., apkaltindami pažeidimu, kurio nebuvo), siekdami sutaupyti. Tokiais atvejais darbuotojas neturi nuleisti rankų.
Jei manote, kad jūsų teisės buvo pažeistos, o išeitinė išmoka nesumokėta ar sumokėta ne visa, pirmiausia rekomenduojama pateikti raštišką pretenziją darbdaviui. Jei tai nepadeda, per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turite teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kreipimasis į Darbo ginčų komisiją yra nemokamas, o procesas – gana greitas (sprendimas paprastai priimamas per mėnesį). Komisija turi teisę ne tik priteisti nesumokėtą išeitinę išmoką, bet ir skirti netesybas už uždelstą atsiskaitymą bei pripažinti atleidimą neteisėtu. Teisinė praktika rodo, kad tinkamai pagrindus savo reikalavimus, darbuotojai dažnai laimi tokius ginčus, todėl žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti yra būtina kiekvienam darbo rinkos dalyviui.
