Darbo santykių nutraukimas dažnai tampa vienu didžiausių streso šaltinių darbuotojo gyvenime, o nežinomybė dėl finansinių garantijų šį nerimą tik sustiprina. Daugelis darbuotojų, gavę pranešimą apie atleidimą ar patys nusprendę išeiti iš darbo, tiksliai nežino, kas jiems priklauso pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Neretai pasitaiko situacijų, kai dėl teisinio neišprusimo ar darbdavio spaudimo pasirašomi dokumentai, kurie atima teisę į solidžią finansinę kompensaciją. Išeitinė išmoka nėra darbdavio geros valios ženklas – tai įstatymu numatyta garantija, skirta sušvelninti pajamų praradimo pasekmes ieškant naujos darbo vietos. Tačiau jos dydis ir mokėjimo sąlygos kardinaliai skiriasi priklausomai nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
Viena dažniausių situacijų, kai darbuotojui priklauso nustatyto dydžio išeitinė išmoka, yra atleidimas pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Tai atvejai, kai darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų, verslo priežasčių arba kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju atleidimas vyksta ne dėl drausminių pažeidimų.
Išeitinės išmokos dydis čia tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:
- Jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, darbuotojui priklauso dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmokama pusės (0,5) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Teisininkai pabrėžia, kad šios sumos yra minimalios ribos, nustatytos įstatymo. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos ir didesnės išmokos, todėl visada verta pasitikrinti vidinius įmonės dokumentus.
Ilgalaikio darbo išmokų fondas – papildoma garantija senbuviams
Dažnai darbuotojai painioja darbdavio mokamą išeitinę išmoką su valstybės garantuojama išmoka už ilgalaikį darbą. Tai yra dvi atskiros finansinės pagalvės. Jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be savo kaltės (pagal 57 str.) ir toje pačioje įmonėje išdirbo 5 ar daugiau metų, jam priklauso papildoma išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (IDIF).
Šią išmoką moka ne darbdavys, o „Sodra“, ir dėl jos darbuotojas turi kreiptis pats ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo. Išmokos dydžiai priklauso nuo stažo:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas – 1 VDU dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas – 2 VDU dydžio išmoka.
- 20 ir daugiau metų stažas – 3 VDU dydžio išmoka.
Svarbu žinoti, kad norint gauti šią išmoką, būtina atitikti sąlygą – būti atleistam būtent darbdavio iniciatyva be kaltės. Jei išeisite savo noru, teisę į šią fondo išmoką prarasite.
Išėjimas iš darbo dėl svarbių priežasčių (56 straipsnis)
Daugelis klaidingai mano, kad norint gauti išeitinę, būtina laukti, kol atleis darbdavys. Tačiau Darbo kodekso 56 straipsnis numato galimybę darbuotojui pačiam nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių ir gauti kompensaciją. Tai nėra paprastas išėjimas „savo noru“ (55 straipsnis), kuriam esant išeitinė nepriklauso.
Svarbiomis priežastimis laikoma:
- Prastova: Jei darbuotojui ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių nemokamas visas atlyginimas.
- Liga ar neįgalumas: Jei darbuotojas nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, patvirtintos medikų išvadomis.
- Pensinis amžius: Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.
Nutraukus sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui priklauso 2 VDU dydžio išeitinė išmoka (arba 1 VDU, jei dirbta trumpiau nei metus). Tai dažnai pamirštama garantija, ypač pensinio amžiaus darbuotojų tarpe, kurie tiesiog parašo prašymą išeiti savo noru ir praranda teisę į dviejų mėnesių atlyginimo dydžio sumą.
Atleidimas darbdavio valia (59 straipsnis) – greita, bet brangu
Egzistuoja specifinis atleidimo pagrindas, kuris leidžia darbdaviui atleisti darbuotoją labai greitai – įspėjus vos prieš 3 darbo dienas. Tai vadinama atleidimu darbdavio valia (59 straipsnis). Tokiu atveju darbdavys neprivalo įrodinėti darbuotojo kaltės ar darbo vietos perteklumo, tačiau už šį „lankstumą“ privalo sumokėti didelę kainą.
Pagal šį straipsnį atleidžiamam darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip 6 mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka. Tai yra viena didžiausių įstatymu numatytų kompensacijų, todėl darbdaviai šį straipsnį taiko gana retai, dažniausiai – aukščiausio lygio vadovams arba norėdami išvengti ilgų teisinių ginčų.
Šalių susitarimas – derybų menas
Populiariausias darbo sutarties nutraukimo būdas – šalių susitarimu (54 straipsnis). Čia negalioja griežtos įstatymo lentelės dėl išmokų dydžio. Viskas priklauso nuo derybų. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl bet kokios sumos – ji gali būti lygi 1 mėnesio algai, o gali siekti ir 10 mėnesių atlyginimą.
Teisininko patarimas: Jei darbdavys siūlo nutraukti sutartį šalių susitarimu, niekada nepasirašykite dokumentų iškart. Įvertinkite, kas jums priklausytų atleidimo atveju pagal 57 straipsnį (įspėjimo terminas + 2 VDU + stažo išmoka). Derybose dėl šalių susitarimo jūsų tikslas turėtų būti gauti bent jau tiek pat, kiek gautumėte atleidimo atveju, o idealiu atveju – daugiau, mainais už tai, kad išeinate greitai ir be ginčų.
Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)?
Visose minėtose situacijose išeitinė išmoka skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Jis apskaičiuojamas imant trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, darbo užmokesčio vidurkį. Į skaičiavimą įtraukiama ne tik bazinė alga, bet ir priedai, priemokos bei premijos už darbo rezultatus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei paskutinius mėnesius sirgote ar buvote prastovoje, VDU skaičiavimo taisyklės gali šiek tiek keistis, tačiau principas išlieka tas pats – kompensacija turi atitikti jūsų realias pajamas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Darbo teisės srityje kyla daugybė specifinių klausimų. Štai atsakymai į pačius aktualiausius:
Ar išeitinė išmoka yra apmokestinama?
Taip, išeitinė išmoka yra laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Nuo jos yra nuskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei „Sodros“ įmokos (VSD ir PSD). Todėl suma, kurią gausite „į rankas“, bus mažesnė už priskaičiuotą sumą „ant popieriaus“.
Kada tiksliai turi būti išmokėti pinigai?
Pagal Darbo kodeksą, visi atsiskaitymai su atleidžiamu darbuotoju (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka) turi būti atlikti paskutinę darbo dieną, nebent šalys raštu susitarė kitaip. Uždelstas atsiskaitymas gali užtraukti darbdaviui pareigą mokėti netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką).
Ar man priklauso išeitinė, jei išeinu savo noru (55 str.)?
Ne, nutraukus darbo sutartį savo noru be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nepriklauso. Jums bus išmokėtas tik atlyginimas už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Kas nutinka su išeitine, jei įmonė bankrutuoja?
Jei įmonė neturi lėšų atsiskaityti dėl bankroto, darbuotojams padeda Garantinis fondas. Tiesa, išmokos iš šio fondo yra riboto dydžio ir gali nesiekti pilnos sumos, kurią buvo skolingas darbdavys, tačiau tai užtikrina bent minimalią finansinę apsaugą.
Praktiniai veiksmai gavus atleidimo lapelį
Gavus žinią apie numatomą atleidimą, emocijos dažnai ima viršų, tačiau būtent šiuo momentu būtinas šaltas protas. Pirmiausia, niekada nepasirašykite jokių dokumentų, kurių turinio visiškai nesuprantate arba kurie pateikiami skubotai. Jei darbdavys įteikia pranešimą apie atleidimą, paprašykite laiko su juo susipažinti. Atkreipkite dėmesį, koks Darbo kodekso straipsnis nurodytas dokumente.
Jei nurodytas 57 straipsnis, įsitikinkite, kad laikomasi įspėjimo terminų (standartiškai – 1 mėnuo, o auginantiems vaikus iki 14 metų arba priešpensinio amžiaus asmenims – ilgesni terminai). Jei jums siūloma išeiti „savo noru“ mainais į miglotus pažadus, prisiminkite, kad parašius tokį prašymą, teisinio kelio atgal praktiškai nebėra. Geriausia strategija – prieš dedant parašą pasikonsultuoti su darbo teisės specialistu arba Darbo ginčų komisijos atstovais, kad būtų užtikrinta maksimali jūsų interesų apsauga.
