Išeitinė išmoka: kada ji priklauso ir kaip apskaičiuojama?

Darbo santykių nutraukimas – tai procesas, kuris neretai sukelia nemažai streso ir neapibrėžtumo, nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva tai vyksta. Vienas iš svarbiausių finansinių klausimų, kylančių šiuo laikotarpiu, yra susijęs su piniginėmis garantijomis: kiek pinigų darbuotojas gaus išeidamas? Nors daugelis darbuotojų tikisi gauti papildomą kompensaciją, vadinamąją išeitinę išmoką, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) numato gana griežtas taisykles, kada ji priklauso, o kada – ne. Svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka nėra tas pats, kas kompensacija už nepanaudotas atostogas – pastaroji priklauso visais atvejais, kai darbuotojas turi sukaupęs atostogų dienų, tuo tarpu išeitinė išmoka yra mokama tik esant specifinėms atleidimo aplinkybėms.

Kada išeitinė išmoka yra privaloma?

Išeitinės išmokos mokėjimas tiesiogiai priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Darbo kodekse yra aiškiai apibrėžti straipsniai, reglamentuojantys atleidimo procedūras, ir kiekvienas jų numato skirtingas finansines pasekmes darbdaviui ir darbuotojui. Žemiau aptariame dažniausiai pasitaikančius scenarijus.

Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)

Tai viena dažniausių situacijų, kai darbuotojui garantuotai priklauso išeitinė išmoka. Jei darbdavys nusprendžia atleisti darbuotoją dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo elgesiu (pavyzdžiui, dėl etatų mažinimo, darbo organizavimo pakeitimų, perteklinės funkcijos ir pan.), jis privalo įspėti darbuotoją prieš nustatytą terminą ir išmokėti kompensaciją.

Išmokos dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:

  • Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, mokama 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmoka.
  • Jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, mokama 2 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Svarbu paminėti, kad ilgą stažą (daugiau nei 5 metus) turintiems darbuotojams papildomai mokama ilgalaikio darbo išmoka, tačiau ją moka ne darbdavys, o specialus fondas (apie tai skaitykite žemiau).

Atleidimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)

Daugelis klysta manydami, kad išėjus iš darbo savo noru, išeitinė niekada nepriklauso. Jei darbuotojas nutraukia sutartį dėl svarbių priežasčių, jam priklauso 2 VDU dydžio išeitinė išmoka (arba 1 VDU, jei dirbta trumpiau nei metus). Svarbiomis priežastimis laikoma:

  • Darbuotojo liga ar neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo funkcijų.
  • Prastova ne dėl darbuotojo kaltės, tęsiantis ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per metus.
  • Jei darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
  • Jei darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.

Šalių susitarimas (DK 54 str.)

Tai lankstus darbo santykių nutraukimo būdas, kai abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – derasi dėl sąlygų. Šiuo atveju išeitinės išmokos dydis nėra griežtai reglamentuotas įstatymo, jis priklauso nuo derybų. Tai gali būti ir 1, ir 3, ir 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio suma. Viskas priklauso nuo to, kaip šalys susitars raštu. Jei susitarime suma nėra įvardinta, laikoma, kad sutartis nutraukiama be papildomų kompensacijų.

Kada išeitinė išmoka nepriklauso?

Yra situacijų, kai darbuotojas palieka įmonę gaudamas tik atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet be jokios išeitinės išmokos:

  1. Savo noru be svarbių priežasčių (DK 55 str.): Jei tiesiog radote kitą darbą ar nusprendėte pailsėti ir parašėte prašymą išeiti (įspėję prieš 20 kalendorinių dienų), išeitinė išmoka jums nepriklauso.
  2. Atleidimas dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.): Jei darbuotojas atleidžiamas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pavyzdžiui, pravaikštas, pasirodymą darbe neblaiviam, vagystę ar kt.), jokia išeitinė išmoka nemokama.

Kaip apskaičiuojama išeitinė išmoka?

Išeitinės išmokos pagrindas yra darbuotojo Vidutinis Darbo Užmokestis (VDU). Labai svarbu suprasti, kad skaičiuojant VDU, imamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir visi priedai, premijos bei priemokos, kurios buvo išmokėtos už atliktą darbą.

VDU skaičiavimo taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Pagrindiniai principai yra šie:

  • Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, ėję prieš atleidimo mėnesį.
  • Sudedamos visos per tuos 3 mėnesius priskaičiuotos sumos (bruto) ir padalijamos iš faktiškai dirbtų dienų arba valandų skaičiaus per tą laikotarpį.
  • Gautas vienos dienos (arba valandos) vidurkis dauginamas iš metinio vidutinio darbo dienų (valandų) skaičiaus per mėnesį (pagal įmonės grafiką), taip gaunant vieno mėnesio VDU.

Pavyzdžiui, jei jums priklauso 2 mėnesių išeitinė išmoka, jūsų apskaičiuotas vieno mėnesio VDU bus dauginamas iš dviejų. Svarbu žinoti, kad skaičiuojant imamos „popierinės” (bruto) sumos, o išvedus galutinę sumą, nuo jos nuskaičiuojami mokesčiai.

Papildoma apsauga: Ilgalaikio darbo išmokų fondas

Tai yra aspektas, kurį darbuotojai dažnai pamiršta. Jei buvote atleistas darbdavio iniciatyva be kaltės (DK 57 str.) arba dėl darbdavio bankroto, ir toje pačioje darbovietėje išdirbote ilgiau nei 5 metus, jums priklauso papildoma išmoka iš „Sodros” administruojamo Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Šios išmokos dydžiai priklauso nuo stažo toje įmonėje:

  • Nuo 5 iki 10 metų stažas – 1 VDU dydžio išmoka.
  • Nuo 10 iki 20 metų stažas – 2 VDU dydžio išmoka.
  • 20 ir daugiau metų stažas – 3 VDU dydžio išmoka.

Svarbu: dėl šios išmokos darbuotojas turi pats kreiptis į „Sodrą” ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo. Darbdavys šios dalies nemoka.

Mokesčiai: ar nuo išeitinės nuskaičiuojami mokesčiai?

Taip, išeitinė išmoka yra laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Todėl nuo priskaičiuotos sumos yra nuskaičiuojami standartiniai mokesčiai:

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM).
  • Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
  • Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos („Sodra”).

Tai reiškia, kad „į rankas” gausite mažesnę sumą nei numatyta „ant popieriaus”. Tačiau, kadangi sumokami visi mokesčiai, ši suma įsiskaičiuoja į jūsų socialinio draudimo stažą, o tai svarbu ligos, motinystės išmokoms ar pensijai kaupiant.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie išeitines išmokas ir atsiskaitymą su darbuotoju.

Kada darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką?
Pagal Darbo kodeksą, visas atsiskaitymas su darbuotoju (atlyginimas, atostoginiai, išeitinė išmoka) turi būti atliktas paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitarė kitaip. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką).

Ar galima derėtis dėl didesnės išeitinės išmokos?
Taip, ypač jei darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu (DK 54 str.). Tokiu atveju įstatymas neriboja sumos dydžio – tai derybų objektas. Darbuotojai dažnai susidera dėl didesnių kompensacijų mainais į greitą išėjimą ar konfidencialumo įsipareigojimus.

Ar priklauso išeitinė išmoka, jei išeinu į pensiją?
Taip. Jei darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir dirba toje įmonėje, jis gali nutraukti sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 4 p. Tokiu atveju jam priklauso 2 mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka (arba 1 VDU, jei dirbo trumpiau nei metus).

Ar terminuotos sutarties pabaiga garantuoja išeitinę išmoką?
Paprastai pasibaigus terminuotai sutarčiai išeitinė nemokama. Tačiau, jei terminuota sutartis truko ilgiau nei 2 metus ir ji pasibaigia suėjus terminui, darbuotojui išmokama 1 VDU dydžio išmoka.

Praktiniai patarimai prieš pasirašant dokumentus

Atsidūrus situacijoje, kai darbdavys siūlo nutraukti darbo santykius, svarbiausia taisyklė – neskubėti. Darbdaviai dažnai pateikia pasiūlymą nutraukti sutartį „šalių susitarimu”, siūlydami minimalią arba jokios kompensacijos, tikėdamiesi, kad darbuotojas pasirašys dokumentą neįsigilinęs. Visada paprašykite laiko pagalvoti, bent vieną ar dvi dienas. Tai leis jums ramiai įvertinti, kas jums priklauso pagal įstatymą.

Jei atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva (mažinami etatai), darbdavys gali bandyti įkalbėti jus rašyti prašymą išeiti „savo noru” (DK 55 str.), teigdamas, kad taip bus „geriau” arba „neliks žymės”. Tačiau tokiu atveju jūs prarandate teisę į 2 VDU išeitinę išmoką ir galimybę gauti išmoką iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Todėl visada atidžiai skaitykite, koks Darbo kodekso straipsnis yra nurodytas dokumentuose, kuriuos pasirašote, ir įsitikinkite, kad finansinės sąlygos atitinka jūsų lūkesčius bei įstatymo garantijas.