Išeitinė išmoka: kada ir kiek pinigų jums priklauso?

Nutraukiant darbo santykius, nesvarbu, ar tai vyksta jūsų, ar darbdavio iniciatyva, vienas svarbiausių klausimų visada lieka finansinis stabilumas. Daugelis darbuotojų Lietuvoje vis dar miglotai įsivaizduoja, kokios tiksliai išmokos jiems priklauso pagal Darbo kodeksą. Neretai žmonės painioja išeitinę išmoką su kompensacija už nepanaudotas atostogas arba mano, kad išeitinė priklauso tik atleidžiant „etatus mažinant“. Realybė yra kur kas sudėtingesnė, tačiau kartu ir palankesnė darbuotojui, jei šis žino savo teises. Finansinės garantijos netekus darbo yra griežtai reglamentuotos, o jų dydis priklauso nuo atleidimo pagrindo, jūsų stažo įmonėje ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo niuansų.

Kada išeitinė išmoka yra privaloma?

Svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka nėra darbdavio geros valios ženklas ar dovana – tai įstatymiškai numatyta kompensacija už darbo vietos praradimą tam tikromis aplinkybėmis. Darbo kodeksas numato kelis pagrindinius scenarijus, kai darbdavys privalo atverti piniginę plačiau nei įprastai.

Pagrindiniai atvejai, kai mokama išeitinė išmoka, yra susiję su darbo sutarties nutraukimu ne dėl darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad jei esate atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jokia papildoma išmoka jums nepriklausys (išskyrus uždirbtą atlyginimą ir atostoginius). Tačiau situacija kardinaliai keičiasi, kai iniciatyva kyla iš darbdavio dėl ekonominių priežasčių, struktūrinių pertvarkymų ar kitų objektyvių aplinkybių.

Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 str.)

Tai yra dažniausiai pasitaikantis scenarijus, kai įmonė reorganizuojama, mažinamas darbuotojų skaičius arba keičiasi darbo organizavimas. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje.

Išmokų dydžiai pagal stažą:

  • Jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, išmokama dviejų jūsų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
  • Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmokama pusės (0,5) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie dydžiai yra minimalūs, numatyti įstatyme. Kolektyvinėse sutartyse arba individualiose derybose gali būti sutarta dėl didesnių sumų, tačiau mažesnės mokėti negalima.

Papildoma apsauga ilgai dirbusiems: Ilgalaikio darbo išmokų fondas

Daugelis darbuotojų nežino, kad jei įmonėje išdirbote 5 metus ar ilgiau ir esate atleidžiamas darbdavio iniciatyva be savo kaltės, jums priklauso papildoma išmoka ne iš darbdavio, o iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo (administruoja „Sodra“).

Ši išmoka mokama papildomai prie darbdavio sumokėtos 2 VDU išmokos ir priklauso nuo stažo:

  • Nuo 5 iki 10 metų stažas – 1 VDU dydžio išmoka.
  • Nuo 10 iki 20 metų stažas – 2 VDU dydžio išmoka.
  • 20 ir daugiau metų stažas – 3 VDU dydžio išmoka.

Norint gauti šią išmoką, atleistas darbuotojas turi pats kreiptis į „Sodrą“ su prašymu ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo.

Atleidimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (56 str.)

Išeitinė išmoka priklauso ne tik tada, kai jus „meta“ iš darbo. Jūs patys galite inicijuoti sutarties nutraukimą ir gauti išmoką, jei tam yra svarbių priežasčių, numatytų Darbo kodekso 56 straipsnyje. Tai situacijos, kai darbuotojas negali tęsti darbo arba kai darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų.

Svarbiomis priežastimis laikoma:

  1. Prastova: Jei prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
  2. Nemokus darbdavys: Jei darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.
  3. Sveikata ir senatvė: Jei darbuotojas negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo, arba yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją.
  4. Šeiminės aplinkybės: Slaugant šeimos narį (esant specialiam poreikiui).

Nutraukus sutartį šiuo pagrindu, darbdavys privalo išmokėti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką (jei dirbta trumpiau nei metus – 1 VDU). Tai ypač aktualu pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie dažnai išeina iš darbo savo noru (be priežasties) ir praranda teisę į šią dviejų mėnesių dydžio kompensaciją.

Derybų menas: darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (54 str.)

Tai yra lanksčiausias ir dažniausiai praktikoje pasitaikantis atleidimo būdas. Nutraukiant sutartį šalių susitarimu, įstatymas nenustato konkrečių išeitinės išmokos „lubų“ ar „grindų“. Viskas priklauso nuo jūsų derybinių gebėjimų ir darbdavio noro greitai išspręsti situaciją.

Nors teoriškai galima susitarti nutraukti sutartį be jokios kompensacijos, praktikoje, ypač kai iniciatyvą rodo darbdavys, darbuotojai dažnai išsidera nuo 1 iki 6 mėnesių VDU dydžio kompensacijas. Jei darbdavys siūlo išeiti „savo noru“, verta siūlyti alternatyvą – „šalių susitarimu“ su pinigine kompensacija. Svarbu viską raštiškai užfiksuoti susitarime, nes po parašo padėjimo pakeisti sąlygas bus beveik neįmanoma.

Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)?

Visose minėtose situacijose išeitinės išmokos dydis remiasi VDU rodikliu. Labai svarbu žinoti, kaip jis skaičiuojamas, kad gautumėte teisingą sumą.

VDU skaičiuojamas pagal trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, duomenis. Į skaičiavimą įtraukiamas:

  • Bazinis darbo užmokestis.
  • Priedai ir priemokos už darbą (pvz., naktinį darbą, viršvalandžius).
  • Premijos (kurios mokamos už darbo rezultatus).

Jei paskutinius mėnesius sirgote arba buvote prastovoje, skaičiavimo taisyklės turi specialių išimčių, kad jūsų vidurkis dirbtinai nesumažėtų. Išeitinė išmoka, kaip ir atlyginimas, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su darbo santykių nutraukimu ir finansais.

Ar priklauso išeitinė išmoka bandomuoju laikotarpiu?

Ne. Jei esate atleidžiamas bandomuoju laikotarpiu (nesvarbu, ar darbdavio iniciatyva dėl nepatenkinamų rezultatų, ar savo noru), išeitinė išmoka pagal Darbo kodeksą nepriklauso. Jums turi būti sumokėtas tik atlyginimas už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Kada tiksliai turi būti pervesti pinigai?

Pagal bendrą taisyklę, visi atsiskaitymai su atleidžiamu darbuotoju turi būti atlikti paskutinę darbo dieną. Jei šalys susitaria kitaip, tai turi būti įforminta raštu, tačiau delsimas be susitarimo yra neteisėtas.

Kuo skiriasi išeitinė išmoka nuo kompensacijos už atostogas?

Tai dvi skirtingos išmokos. Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama visais atvejais, kai nutraukiama sutartis ir turite sukauptų atostogų dienų (net jei atleidžiama už pažeidimus). Išeitinė išmoka mokama tik specifiniais, įstatyme numatytais atvejais kaip papildoma kompensacija.

Ar išeitinė išmoka mažina nedarbo išmoką iš Užimtumo tarnybos?

Pagal galiojančią tvarką, jei gaunate išeitinę išmoką, nedarbo išmokos mokėjimas pradedamas vėliau. Pavyzdžiui, jei gavote 2 mėnesių VDU dydžio išeitinę, nedarbo išmoką iš „Sodros“ pradėsite gauti ne iškart, o praėjus tiems dviem mėnesiams po atleidimo.

Ką daryti, jei darbdavys vėluoja atsiskaityti?

Viena nemaloniausių situacijų – kai darbo santykiai nutrūksta, o pinigai į sąskaitą neįkrenta. Darbo kodeksas šiuo atveju griežtai gina darbuotojo interesus. Jei darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti paskutinę darbo dieną, darbuotojui priklauso netesybos.

Netesybų dydis yra lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už uždelstą laiką. Pavyzdžiui, jei darbdavys vėluoja sumokėti galutinį atsiskaitymą 10 dienų, jis privalo sumokėti ne tik skolą, bet ir papildomai už tas 10 dienų, lyg būtumėte dirbę. Tačiau yra „saugiklis“ – netesybos negali viršyti trijų mėnesių VDU dydžio.

Jei susidūrėte su piktybiniu nemokėjimu, pirmasis žingsnis turėtų būti raštiškas reikalavimas darbdaviui. Jei tai nepadeda, būtina kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Tai nemokamas ir greitas procesas (sprendimai priimami paprastai per mėnesį), kurio sprendimai yra privalomi vykdyti. Svarbu nedelsti, nes kreipimuisi dėl darbo užmokesčio ir susijusių išmokų nustatytas 3 mėnesių senaties terminas nuo tos dienos, kai sužinojote apie pažeidimą.