Išėjimas į pensiją žymi reikšmingą gyvenimo etapą, kuris susijęs ne tik su poilsiu ar veiklos pobūdžio keitimu, bet ir su svarbiais finansiniais pokyčiais. Daugelis darbuotojų, praleidusių darbo rinkoje dešimtmečius, neretai nežino visų savo teisių, susijusių su darbo santykių nutraukimu būtent šiuo pagrindu. Nors atsisveikinimas su kolektyvu ir simbolinės dovanos yra maloni proceso dalis, kur kas svarbiau yra užtikrinti, kad darbdavys tinkamai atsiskaitytų su jumis finansiškai. Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų – netinkamai suformuluotas prašymas atleisti iš darbo, dėl kurio darbuotojas gali prarasti teisę į solidžią piniginę kompensaciją. Teisingas įstatymų supratimas ir tinkamas dokumentų parengimas gali garantuoti papildomas pajamas, kurios yra itin svarbios pradedant naują gyvenimo etapą.
Teisinis pagrindas: kodėl svarbu, kaip išeinate iš darbo
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus, ir nuo to, kurį straipsnį pasirinksite savo prašyme, tiesiogiai priklausys jūsų gaunamos išmokos dydis. Didžioji dalis darbuotojų, nusprendusių baigti karjerą, daro klaidą rašydami prašymą išeiti iš darbo „savo noru“ (pagal Darbo kodekso 55 straipsnį). Nors tai atrodo logiška, teisiškai šis straipsnis nenumato privalomos išeitinės išmokos mokėjimo, nebent tai būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje.
Norint gauti įstatymo numatytą išeitinę kompensaciją dėl pensinio amžiaus, darbo sutartis turi būti nutraukiama pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šis straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Įstatymas aiškiai nurodo, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį, jeigu jis yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Svarbu pabrėžti, kad šia teise pasinaudoti galima laikantis nustatytų terminų. Darbuotojas apie tokį nutraukimą privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Tai gerokai trumpesnis terminas nei standartinis 20 kalendorinių dienų įspėjimas išeinant savo noru be svarbios priežasties.
Kam priklauso išeitinė išmoka?
Teisę į išeitinę išmoką, išeinant į pensiją, turi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba privačiame, ar viešajame sektoriuje (nors valstybės tarnautojams gali galioti ir papildomos garantijos). Pagrindinės sąlygos, kurias būtina atitikti:
- Pensinis amžius: Darbuotojas turi būti sukakęs įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių.
- Teisės įgijimas: Teisė į visą senatvės pensiją turi būti įgyta dirbant būtent toje darbovietėje. Tai reiškia, kad jei pensinio amžiaus sulaukėte ankstesnėje darbovietėje, o dabartinėje įsidarbinote jau būdami pensininku, ši specifinė garantija pagal 56 straipsnį gali būti traktuojama kitaip (apie tai – vėlesnėse dalyse).
- Darbo stažas įmonėje: Nors išmoka priklauso visiems, jos dydis priklauso nuo išdirbto laiko konkrečioje įmonėje.
Taip pat verta paminėti, kad panašios garantijos taikomos ir darbuotojams, kuriems nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis), neleidžiantis tinkamai atlikti darbo funkcijų. Nors tai nėra tiesiogiai „išėjimas į pensiją“, mechanizmas pagal DK 56 straipsnį yra labai panašus.
Išeitinės išmokos dydis: kaip skaičiuojama?
Tai yra esminis klausimas, kuris rūpi kiekvienam būsimam pensininkui. Pagal bendrąją taisyklę, numatytą Darbo kodekse, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju – pensinio amžiaus), darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką. Jos dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:
- Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, išmokama 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu suprasti, kad kalbama apie vidutinį darbo užmokestį, o ne bazinį atlyginimą, nurodytą darbo sutartyje. Skaičiuojant VDU, imamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, darbo užmokestis. Į šį skaičiavimą įtraukiamas ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir priedai už darbą naktį, viršvalandžius, šventines dienas bei premijos už darbo rezultatus. Todėl, jei paskutiniais mėnesiais dirbote intensyviau ar gavote premijas, jūsų išeitinė išmoka gali būti didesnė nei standartinė mėnesio alga.
Papildomos garantijos ir kolektyvinės sutartys
Daugelis darbuotojų pamiršta pasidomėti savo įmonės kolektyvine sutartimi. Tai ypač aktualu didelėse gamybos įmonėse, valstybinėse bendrovėse, švietimo ar sveikatos apsaugos įstaigose. Kolektyvinėse sutartyse profesinės sąjungos dažnai išsidera gerokai palankesnes sąlygas nei numato minimalus Darbo kodekso standartas.
Pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta, kad ilgą stažą (pvz., 10, 20 ar 30 metų) turintiems darbuotojams, išeinantiems į pensiją, mokama ne 2, o 3, 5 ar net daugiau mėnesių VDU dydžio išmoka. Todėl prieš rašant prašymą, būtina pasikonsultuoti su personalo skyriumi arba profesinės sąjungos atstovu.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, siekdami sutaupyti, pasinaudoja darbuotojų nežinojimu. Štai keletas scenarijų, kurių reikėtų vengti:
Spaudimas pasirašyti „bendru sutarimu“. Darbdavys gali siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.), žodžiu žadėdamas kažkokias priemokas. Tačiau pasirašius tokį susitarimą be aiškiai įrašytos kompensacijos sumos, darbdavys neprivalo mokėti 2 VDU dydžio išmokos, kuri priklausytų pagal 56 straipsnį. Jei renkatės šalių susitarimą, jame privalo būti raštu įtvirtinta kompensacija, kuri neturėtų būti mažesnė nei ta, kurią gautumėte išeidami savo iniciatyva dėl pensijos.
Neteisinga prašymo formuluotė. Jei prašyme parašysite tiesiog „Prašau atleisti mane iš darbo nuo [data]“, personalo skyrius tai traktuos kaip išėjimą savo noru be svarbios priežasties (DK 55 str.). Tokiu atveju gausite tik kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ne 2 mėnesių išeitinę išmoką. Prašyme būtina nurodyti: „Prašau nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 56 str. 1 d. 4 p., nes esu sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją“.
Mokesčiai: kiek gausite „į rankas“?
Svarbu žinoti, kad išeitinė išmoka, kaip ir darbo užmokestis, yra apmokestinama. Nuo priskaičiuotos sumos (bruto) bus nuskaičiuoti standartiniai mokesčiai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – paprastai 20 proc.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka („Sodros“ mokesčiai).
Taip pat gali būti taikomos papildomos pensijų kaupimo įmokos, jei kaupiate II pakopos pensijų fonde. Iš esmės, mokestinė našta yra tokia pati, kaip ir įprasto atlyginimo atveju. Tačiau, kadangi išmoka išmokama kartu su paskutiniu atlyginimu ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bendra gauta suma gali viršyti tam tikras ribas, kas gali turėti įtakos NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) taikymui tą mėnesį. Dėl to galutinė „į rankas“ gaunama suma gali šiek tiek skirtis nuo įprastų mėnesinių skaičiavimų.
Klausimai ir atsakymai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu pensinio amžiaus darbuotojams.
Ar galiu gauti išeitinę išmoką, jei jau gaunu pensiją, bet vis dar dirbu?
Taip, tačiau yra niuansų. Jei jūs įsidarbinote įmonėje jau būdamas pensininku, teisė nutraukti sutartį pagal 56 straipsnį su 2 mėnesių išeitine išmoka yra ribojama, nes sąlyga „įgijo teisę į pensiją dirbdamas pas tą darbdavį“ gali būti neįgyvendinta. Tačiau teismų praktika ir teisininkų aiškinimai dažnai linksta į tai, kad jei darbuotojas dirbo įmonėje, sulaukė pensinio amžiaus, tęsė darbą ir tik vėliau nusprendė išeiti – teisė į išmoką išlieka. Svarbiausia, kad tokia išeitine išmoka pasinaudoti galima tik vieną kartą. Tai reiškia, kad jei vienoje darbovietėje jau gavote išeitinę dėl pensijos, įsidarbinus kitoje ir vėl išeinant, antrą kartą tos pačios išmokos reikalauti nebegalėsite.
Ar išeitinė išmoka priklauso išeinant į išankstinę pensiją?
Darbo kodekso 56 straipsnis kalba apie „senatvės pensijos amžių“ ir teisę į „visą senatvės pensiją“. Išankstinė pensija yra specifinė socialinio draudimo rūšis. Griežtai vertinant įstatymą, išėjimas į išankstinę pensiją nesuteikia automatinės teisės į 2 mėnesių išeitinę išmoką pagal minėtą straipsnį, nebent darbdavys geranoriškai sutinka arba tai numatyta įmonės vidaus tvarkoje.
Kada darbdavys privalo atsiskaityti?
Galutinis atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju privalo būti atliktas paskutinę jo darbo dieną, nebent šalys susitaria kitaip. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, darbuotojui priklauso netesybos – vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką (bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius).
Ginčų sprendimas ir veiksmai darbdaviui nesutikus mokėti
Net ir žinant savo teises, pasitaiko situacijų, kai darbdavys atsisako tenkinti prašymą nutraukti sutartį pagal 56 straipsnį arba nesutinka mokėti priklausančios išeitinės išmokos, motyvuodamas lėšų trūkumu ar neteisinga įstatymų interpretacija. Tokiu atveju darbuotojas neturėtų nuleisti rankų.
Pirmas žingsnis – raštiškas reikalavimas darbdaviui, kuriame aiškiai išdėstomi argumentai ir nuorodos į Darbo kodekso straipsnius. Jei tai nepadeda, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Tai yra nemokama ir gana greita procedūra. Prašymą DGK galima pateikti per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote apie savo teisių pažeidimą (pavyzdžiui, negavote viso atsiskaitymo atleidimo dieną).
Darbo ginčų komisijos sprendimai yra privalomi vykdyti. Praktika rodo, kad bylose dėl neišmokėtų išeitinių išmokų pensinio amžiaus darbuotojams sprendimai dažniausiai būna palankūs darbuotojams, jei buvo laikytasi procedūrų (teisingai pateiktas prašymas ir išlaikytas įspėjimo terminas). Todėl išeinant į pensiją svarbu ne tik tikėtis darbdavio geranoriškumo, bet ir patiems elgtis teisiškai raštingai – tai geriausia garantija oriam karjeros užbaigimui.
