Didėjant bazinėms palūkanų normoms, terminuotieji indėliai ir kaupiamosios sąskaitos vėl tapo patraukliu būdu įdarbinti laisvas lėšas. Daugelis gyventojų, ieškodami saugios užuovėjos savo santaupoms nuo infliacijos, vis dažniau renkasi fiksuoto pajamingumo priemones. Tačiau kartu su džiugiomis žiniomis apie augančią grąžą, atsiranda ir poreikis suprasti mokestinę aplinką. Dažnas investuotojas ar taupytojas pamiršta, kad palūkanos yra laikomos pajamomis, o tai reiškia, kad tam tikrais atvejais valstybė pareikalaus savo dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pavidalu. Nors sistema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga, iš tiesų ji remiasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurias perpratus galima ne tik išvengti nemalonių staigmenų deklaruojant pajamas, bet ir legaliai optimizuoti savo mokestinę naštą.
Koks yra standartinis palūkanų apmokestinimo tarifas?
Lietuvoje fizinių asmenų gaunamos palūkanos iš indėlių yra priskiriamos B klasės pajamoms. Pagrindinė taisyklė yra gana paprasta: palūkanos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Tai reiškia, kad nuo uždirbtos sumos teoriškai turėtumėte atiduoti beveik šeštadalį valstybei. Tačiau ši taisyklė turi esminių išimčių ir lengvatų, kurios apsaugo smulkiuosius ir vidutinius taupytojus nuo bet kokių mokesčių mokėjimo.
Svarbu suprasti, kad šis tarifas taikomas ne tik terminuotiesiems indėliams bankuose. Į tą pačią kategoriją patenka ir palūkanos, gautos už:
- Lėšas kaupiamosiose sąskaitose;
- Indėlius kredito unijose;
- Ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas), jei jie buvo išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo įsigijimo (tam tikrais atvejais);
- Suteiktas paskolas kitiems asmenims ar įmonėms.
Visgi, daugumai Lietuvos gyventojų aktualiausia yra speciali valstybės taikoma lengvata, kuri leidžia gauti tam tikrą dydį palūkanų visiškai nemokant mokesčių.
500 eurų neapmokestinamoji riba: kaip ji veikia?
Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato specialią lengvatą palūkanoms. Per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos palūkanos, kurios neviršija 500 eurų sumos, nėra apmokestinamos. Tai yra vadinamasis neapmokestinamasis dydis.
Ši lengvata taikoma sumuojant visas gautas palūkanas iš įvairių šaltinių Lietuvoje ir užsienyje, jei tos šalys priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE).
Ką tai reiškia praktiškai?
Jeigu per metus iš visų savo turimų indėlių ir sąskaitų gavote 499 eurus palūkanų, jums nereikės mokėti nei cento, ir deklaruojant pajamas ši suma tiesiog bus pažymėta kaip neapmokestinama. Tačiau, jei gavote 501 eurą, mokestis bus skaičiuojamas ne nuo visos sumos, o tik nuo to vieno euro, viršijančio ribą.
Detalesnis paaiškinimas, kaip skaičiuojamas mokestis viršijus ribą:
- Suskaičiuojamos visos per kalendorinius metus gautos palūkanos (faktinio pinigų gavimo momentu).
- Iš bendros sumos atimama 500 eurų lengvata.
- Likusi suma dauginama iš 15 proc. tarifo.
Konkretūs skaičiavimo pavyzdžiai
Kad būtų lengviau suprasti, panagrinėkime kelis scenarijus, su kuriais dažniausiai susiduria indėlininkai.
1 scenarijus: Mažesnės santaupos
Jūs padėjote 10 000 eurų indėlį metams su 3,5 proc. palūkanų norma.
Metų pabaigoje bankas jums išmoka 350 eurų palūkanų.
Kadangi 350 eurų yra mažiau nei 500 eurų riba, mokėti GPM nereikia. Visa suma lieka jums.
2 scenarijus: Riba viršijama
Turite didesnį indėlį – 20 000 eurų su 4 proc. palūkanų norma.
Metų pabaigoje gaunate 800 eurų palūkanų.
Mokesčio apskaičiavimas:
800 Eur (gautos pajamos) – 500 Eur (lengvata) = 300 Eur (apmokestinama suma).
300 Eur x 15 proc. = 45 eurai.
Šiuo atveju jums reikės sumokėti 45 eurus GPM, o grynoji grąža po mokesčių bus 755 eurai.
3 scenarijus: Keli indėliai skirtinguose bankuose
Viename banke gavote 300 eurų palūkanų, o kitoje kredito unijoje – dar 400 eurų tais pačiais metais.
Bendra gautų palūkanų suma: 700 eurų.
Apmokestinama dalis: 700 – 500 = 200 eurų.
Mokėtinas mokestis: 200 x 0,15 = 30 eurų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokesčiai skaičiuojami ne pagal atskiras sutartis, o pagal bendrą asmens gautų palūkanų „krepšelį” per metus.
Kada atsiranda prievolė mokėti: išmokėjimo momentas
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų planuojant mokesčius yra nesupratimas, kada tiksliai atsiranda mokestinė prievolė. GPM mokamas tada, kai palūkanos yra faktiškai išmokamos arba įskaitomos į jūsų sąskaitą, o ne tada, kai jos kaupiamos.
Jei pasirašote terminuotojo indėlio sutartį 2 metams ir pasirenkate palūkanų išmokėjimą termino pabaigoje, visos už dvejus metus susikaupusios palūkanos bus išmokėtos vienu metu – sutarties pabaigoje. Tai gali sukelti mokestinę problemą:
- Jei palūkanas gautumėte kasmet (pvz., po 400 eurų), abu metus neviršytumėte 500 eurų ribos ir mokesčių nemokėtumėte.
- Jei visus 800 eurų gausite iškart po 2 metų, viršysite 500 eurų ribą ir nuo 300 eurų teks mokėti mokestį.
Todėl, sudarant ilgalaikes indėlių sutartis didesnėms sumoms, verta pasidomėti galimybe palūkanas gauti periodiškai (pvz., kas mėnesį ar kas metus), kad maksimaliai išnaudotumėte kiekvienų metų neapmokestinamąjį dydį.
Kaip vyksta deklaravimas ir mokesčio sumokėjimas?
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir kredito unijos duomenis apie gyventojams išmokėtas palūkanas automatiškai perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tai labai palengvina procesą gyventojams.
Kai ateina laikas deklaruoti pajamas (įprastai iki gegužės 1 d. už praėjusius metus), prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), pamatysite jau suformuotą preliminarią deklaraciją.
- Jei palūkanos neviršijo 500 eurų, sistema rodys, kad mokesčio mokėti nereikia.
- Jei riba viršyta, sistema automatiškai apskaičiuos mokėtiną 15 proc. GPM nuo viršytos sumos.
Jūsų užduotis – patikrinti duomenų teisingumą ir pateikti deklaraciją. Jei turite mokėti mokestį, tai padaryti reikia iki deklaravimo termino pabaigos.
Svarbu: bankai patys nenuskaito GPM nuo palūkanų išmokėjimo metu (skirtingai nei dividendų atveju). Visą sumą gaunate į sąskaitą, o atsiskaityti su valstybe turite patys kitais metais.
Užsienio bankai ir finansų platformos
Vis populiarėjant investavimui per užsienio platformas (pvz., „Raisin“, „Revolut“ ir kt.), kyla klausimas dėl užsienyje gautų palūkanų.
Jei palūkanas gaunate iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių, joms taip pat galioja 500 eurų neapmokestinamoji lengvata. Tačiau čia yra niuansas dėl duomenų perdavimo. Nors daugelis ES šalių keičiasi informacija, ne visada duomenys į VMI sistemą įkrenta laiku ar tiksliai. Todėl, gaunant palūkanas iš užsienio bankų, privalote patys atidžiai peržiūrėti deklaraciją ir, jei reikia, rankiniu būdu įrašyti gautas sumas.
Jei palūkanos gautos ne iš EEE valstybių, 500 eurų lengvata gali būti netaikoma, todėl visos palūkanos gali būti apmokestinamos nuo pirmo euro (priklausomai nuo konkrečių tarptautinių sutarčių). Taip pat svarbu pasitikrinti, ar užsienio valstybėje nebuvo nuskaičiuotas mokestis prie šaltinio – kad išvengtumėte dvigubo apmokestinimo, turėsite pateikti įrodymus VMI.
Bendrosios jungtinės nuosavybės niuansai
Šeimoms ir sutuoktiniams egzistuoja galimybė pasinaudoti dviguba lengvata. Pagal Lietuvos įstatymus, santuokos metu įgytas turtas (ir gautos pajamos) dažniausiai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Tai reiškia, kad jei indėlio sutartis sudaryta vieno sutuoktinio vardu, bet lėšos yra bendros, gautas palūkanas deklaruojant galima padalinti pusiau.
Pavyzdžiui, jei vyras gavo 800 eurų palūkanų, jis deklaracijoje gali nurodyti, kad jam priklauso tik 400 eurų, o likusius 400 eurų deklaruoja žmona. Tokiu atveju abu sutuoktiniai neviršija savo individualios 500 eurų ribos, ir šeimai nereikia mokėti jokio mokesčio.
Norint tai atlikti, pildant pajamų deklaraciją reikia atitinkamai pakoreguoti duomenis, nurodant sutuoktinio dalį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar apmokestinamos palūkanos už lėšas einamojoje sąskaitoje?
Taip, jei bankas moka palūkanas už lėšų likutį einamojoje sąskaitoje, šios pajamos sumuojamos su kitomis palūkanomis ir joms taikomos tos pačios GPM taisyklės bei 500 eurų lengvata.
Ar pensijų fondų uždarbis yra apmokestinamas kaip palūkanos?
Ne. Pajamos iš II ir III pakopos pensijų fondų bei investicinio gyvybės draudimo turi atskiras apmokestinimo taisykles ir lengvatas. 500 eurų palūkanų lengvata joms netaikoma, tačiau joms galioja kiti specifiniai neapmokestinamieji dydžiai ir sąlygos.
Ką daryti, jei indėlį nutraukiau anksčiau laiko?
Jei indėlį nutraukiate anksčiau laiko ir bankas neišmoka jokių palūkanų (arba išmoka simbolines), tai apmokestinamos tik faktiškai gautos lėšos. Jei pajamų negavote – mokesčių mokėti nereikia.
Ar 500 eurų lengvata galioja ir įmonių indėliams?
Ne, šiame straipsnyje aptariama tvarka galioja tik gyventojams (fiziniams asmenims). Juridinių asmenų gautos palūkanos yra traukiamos į įmonės pajamas ir apmokestinamos pelno mokesčiu pagal bendrą tvarką.
Ar reikia saugoti banko išrašus?
Nors duomenys VMI perduodami automatiškai, visada rekomenduojama išsisaugoti metines banko ataskaitas bent kelerius metus. Tai ypač aktualu, jei kiltų nesklandumų dėl duomenų tikslumo arba jei deklaruodami dalijate palūkanas su sutuoktiniu.
Strateginis indėlių valdymas siekiant mokestinio efektyvumo
Norint gauti maksimalią naudą iš turimų santaupų, neužtenka vien pasirinkti banką su didžiausia palūkanų norma. Būtina įvertinti ir „po mokesčių” liekančią sumą. Efektyviausia strategija didesnėms sumoms – skaidymas.
Pirmiausia, jei turima suma generuotų daugiau nei 500 eurų palūkanų per metus, verta apsvarstyti indėlio skaidymą į kelis mažesnius arba terminuoto indėlio sudarymą abiejų sutuoktinių vardais atskirai. Antra, labai svarbu atkreipti dėmesį į palūkanų išmokėjimo dažnumą. Pasirinkus kasmėnesinį palūkanų išmokėjimą, pajamos pasiskirsto per kelerius metus, taip leidžiant kiekvienais metais iš naujo pasinaudoti neapmokestinamuoju dydžiu. Tai ypač aktualu ilgalaikiams, 2–5 metų trukmės indėliams.
Galiausiai, visuomet vertinkite bendrą savo investicijų portfelį. Jei turite obligacijų ar indėlių kredito unijose, nepamirškite, kad visos šios pajamos sumuojasi. Kartais, siekiant išvengti mokesčių, gali būti naudingiau rinktis kitus investicinius instrumentus, pavyzdžiui, Vyriausybės taupymo lakštus, kuriems tam tikrais laikotarpiais gali būti taikomos specifinės sąlygos, arba tiesiog planuoti indėlių pabaigos datas taip, kad jos „iškristų” skirtingais kalendoriniais metais. Sąmoningas planavimas leidžia sutaupyti 15 proc. nuo uždirbtos sumos, kas ilguoju laikotarpiu sudaro reikšmingą jūsų finansinio turto dalį.
