Netikėtas darbo netekimas yra vienas didžiausių streso šaltinių žmogaus gyvenime, ypač jei vienoje įmonėje praleidote daugybę metų. Ilgą laiką dirbus toje pačioje darbovietėje, susiformuoja ne tik profesiniai įpročiai, bet ir tam tikras finansinio saugumo jausmas, kurį praradus kyla natūralus nerimas dėl ateities. Tačiau Lietuvos darbo teisė ir socialinės apsaugos sistema numato specialius saugiklius darbuotojams, kurie savo darbdaviui buvo lojalūs ilgą laiką. Be visiems žinomos išeitinės kompensacijos, kurią išmoka darbdavys, egzistuoja ir speciali valstybės garantuojama ilgalaikio darbo išmoka. Deja, praktika rodo, kad daugelis atleistų darbuotojų apie šią galimybę tiesiog nežino arba painioja ją su nedarbo išmoka, todėl praranda jiems priklausančius pinigus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas tai yra, kokie terminai taikomi ir kaip užsitikrinti finansinę pagalvę sudėtingu laikotarpiu.
Kas yra ilgalaikio darbo išmoka ir kuo ji skiriasi nuo išeitinės kompensacijos?
Pirmiausia būtina aiškiai atskirti dvi sąvokas, kurios dažnai suplakamos į vieną. Kai žmogus atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva be savo kaltės, Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sumokėti išeitinę išmoką (dažniausiai dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Tai yra tiesioginė darbdavio atsakomybė.
Tuo tarpu ilgalaikio darbo išmoka yra mokama ne iš darbdavio kišenės, o iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurį administruoja „Sodra“. Tai yra papildoma socialinė garantija, skirta tiems, kurie vienoje vietoje išdirbo 5 ir daugiau metų. Svarbu suprasti, kad šios dvi išmokos viena kitos nepanaikina – jūs galite gauti abi, jei atitinkate įstatyme numatytus kriterijus.
Ši išmoka buvo sukurta kaip kompensacinis mechanizmas reformuojant Darbo kodeksą, siekiant apsaugoti ilgą stažą turinčius darbuotojus, kuriems po atleidimo gali būti sunkiau integruotis į darbo rinką ar persikvalifikuoti.
Kas gali pretenduoti į šią išmoką?
Ne kiekvienas atleistas darbuotojas turi teisę į šią finansinę paramą. Kad „Sodra“ patvirtintų jūsų prašymą, turi būti tenkinamos trys pagrindinės sąlygos:
- Atleidimo pagrindas: Darbo sutartis turi būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį) arba dėl darbdavio bankroto (pagal 107 straipsnį). Tai reiškia, kad jei išėjote iš darbo savo noru arba pasirašėte nutraukimą „šalių susitarimu“ (pagal 54 straipsnį), ši išmoka jums nepriklausys, net jei įmonėje dirbote 20 metų.
- Nepertraukiamas stažas: Jūs privalote būti išdirbęs toje pačioje darbovietėje ne mažiau kaip 5 metus. Į šį stažą įskaičiuojamas laikas, kai įmonės savininkas keitėsi, vyko reorganizacija ar verslo perdavimas, su sąlyga, kad darbo santykiai nenutrūko.
- Neįsidarbinimas pas tą patį darbdavį: Per 3 mėnesius po atleidimo jūs negalite vėl įsidarbinti toje pačioje įmonėje. Tai saugiklis, skirtas išvengti fiktyvių atleidimų siekiant pasisavinti fondo lėšas.
Kiek laiko mokama išmoka ir kokio ji dydžio?
Straipsnio pavadinime užkoduotas klausimas „kiek laiko mokama“ dažnai klaidina žmones, verčiant galvoti, kad tai yra periodinė, kas mėnesį mokama pašalpa, panaši į nedarbo draudimo išmoką. Realybė yra kiek kitokia ir svarbu ją suprasti planuojant savo biudžetą.
Ilgalaikio darbo išmoka nėra mokama kas mėnesį tam tikrą laikotarpį (pvz., pusę metų). Tai yra vienkartinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo jūsų buvusio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir išdirbtų metų skaičiaus. Tačiau, nors ji išmokama vienu ar keliais pavedimais, jos dydis apskaičiuojamas pagal mėnesinių atlyginimų skaičių:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas: Išmokama 1 jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas: Išmokama 2 jūsų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
- 20 ir daugiau metų stažas: Išmokama 3 jūsų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Taigi, kai klausiama „kiek laiko mokama“, atsakymas labiau susijęs ne su mokėjimo trukme, o su tuo, už kiek mėnesių kompensuojama. Pavyzdžiui, jei jūsų stažas buvo 21 metai, gausite sumą, lygią trims jūsų vidutiniams atlyginimams.
Svarbus laiko faktorius: kada pinigai pasieks sąskaitą?
Nors pati išmoka yra vienkartinė, procesas užtrunka. Įstatymas numato specialų 3 mėnesių laukimo laikotarpį. Išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo dienos. Kodėl taip yra? Per šį laikotarpį „Sodra“ tikrina duomenis, ar nebuvote vėl įdarbintas pas tą patį darbdavį.
Pavyzdžiui, jei buvote atleistas sausio 1 dieną, teisę į išmoką įgyjate tik po balandžio 1 dienos. Jei prašymą pateikėte laiku, pinigai jūsų sąskaitą pasieks maždaug ketvirtą mėnesį po atleidimo. Tai reiškia, kad ši išmoka veikia kaip finansinė injekcija vėlesniame etape, kai išeitinė kompensacija iš darbdavio jau gali būti išnaudota.
Kaip teisingai pateikti prašymą?
Viena dažniausių klaidų – manymas, kad ši išmoka, kaip ir nedarbo išmoka, yra skiriama automatiškai užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Tai netiesa. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, būtina pateikti atskirą prašymą „Sodrai“.
- Terminas: Prašymą privalote pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. Praleidus šį terminą, teisė į išmoką prarandama, nebent terminas būtų atnaujintas dėl svarbių priežasčių.
- Būdas: Patogiausia tai padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros internetu. Pasirinkite prašymo formą GPS1. Taip pat galima vykti į skyrių gyvai, tačiau elektroninis būdas yra greičiausias.
- Sprendimas: Pateikus prašymą, sprendimas dėl išmokos skyrimo priimamas per mėnesį, tačiau, kaip minėta, pats mokėjimas atliekamas tik praėjus 3 mėnesių terminui po atleidimo.
Dažniausiai daromos klaidos, dėl kurių prarandami pinigai
Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai ilgus metus dirbę žmonės lieka be jiems priklausančių pinigų. Dažniausia priežastis – netinkamas atleidimo straipsnis. Darbdaviai dažnai spaudžia darbuotojus pasirašyti prašymą išeiti „savo noru“ arba siūlo nutraukti sutartį „šalių susitarimu“, žadėdami greitesnį atsiskaitymą.
Būtina žinoti: jei darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu (DK 54 str.) ar darbuotojo pareiškimu (DK 55 str.), teisės į ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“ neturėsite, nepriklausomai nuo to, kiek metų dirbote. Todėl, jei atleidimas vyksta dėl etatų mažinimo ar reorganizacijos, reikalaukite, kad tai būtų oficialiai įforminta pagal DK 57 straipsnį.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šioje skiltyje atsakome į konkrečius klausimus, kurie dažniausiai kyla atleistiems darbuotojams, bandantiems susigaudyti išmokų labirintuose.
Ar galiu gauti ilgalaikio darbo išmoką, jei iškart įsidarbinau kitoje įmonėje?
Taip, galite. Draudimas įsidarbinti galioja tik tam pačiam darbdaviui, iš kurio buvote atleistas. Jei per 3 mėnesius įsidarbinote visiškai kitoje įmonėje, teisė į ilgalaikio darbo išmoką išlieka, nes ji kompensuoja prarastą ilgalaikį stabilumą konkrečioje vietoje.
Ar nuo šios išmokos nuskaičiuojami mokesčiai?
Taip, nuo apskaičiuotos ilgalaikio darbo išmokos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Į jūsų sąskaitą pervedama suma „į rankas“ bus mažesnė nei priskaičiuota „ant popieriaus“.
Ar ši išmoka mažina gaunamą nedarbo išmoką?
Ne, ilgalaikio darbo išmoka ir nedarbo socialinio draudimo išmoka (mokama Užimtumo tarnybos statusą turintiems asmenims) yra dvi atskiros išmokos. Jos viena kitos nemažina ir gali būti gaunamos vienu metu, jei atitinkate abiejų išmokų skyrimo sąlygas.
Kas atsitinka, jei buvęs darbdavys bankrutuoja ir negali sumokėti išeitinės?
Jei įmonė bankrutuoja, išeitines išmokas (kurias turėjo mokėti darbdavys) dengia Garantinis fondas. Tačiau tai netrukdo jums kreiptis ir dėl ilgalaikio darbo išmokos, jei jūsų stažas įmonėje buvo 5 ar daugiau metų. Tai yra atskiri fondai.
Kur kreiptis dėl papildomos konsultacijos ir pagalbos
Nors informacija apie išmokas yra viešai prieinama, kiekviena situacija gali turėti individualių niuansų – pavyzdžiui, ginčai dėl stažo apskaičiavimo, pertvarkytų įmonių istorija ar netikslumai „Sodros“ duomenų bazėje. Jei nesate tikri dėl savo stažo arba manote, kad jūsų prašymas buvo atmestas nepagrįstai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis tiesiogiai į „Sodros“ konsultantus telefonu 1883 arba pateikti elektroninį paklausimą per asmeninę paskyrą.
Taip pat, kilus ginčui su darbdaviu dėl atleidimo pagrindo (pavyzdžiui, jei darbdavys verčia rašyti prašymą išeiti savo noru, kai realiai vyksta etatų mažinimas), verta pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija. Teisingai įforminti dokumentai atleidimo dieną yra kritiškai svarbūs norint gauti visas priklausančias valstybės garantijas po trijų mėnesių. Atminkite, kad finansinis saugumas prasideda nuo teisinių žinių, tad nebijokite ginti savo teisių.
