Gyvenime dažnai pasitaiko situacijų, kai patys negalime atlikti tam tikrų teisinių veiksmų ar formalumų – ar tai būtų dėl ligos, išvykimo į užsienį, didelio užimtumo ar tiesiog patogumo. Tokiais atvejais nepakeičiamu įrankiu tampa įgaliojimas, leidžiantis kitam asmeniui veikti jūsų vardu. Nors dauguma žmonių žino, kas yra įgaliojimas, praktikoje kyla daugybė klausimų: ar užtenka ranka parašyto lapelio, kad kaimynas paimtų siuntą pašte? Ar būtina eiti pas notarą, norint, kad sūnus atstovautų tėvams parduodant žemės sklypą? Klaidingas supratimas apie šio dokumento formą gali sukelti rimtų nepatogumų – nuo institucijų atsisakymo aptarnauti iki sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Kas yra įgaliojimas ir kokia jo teisinė galia?
Teisine prasme, įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, kurį vienas asmuo (įgaliotojas) duoda kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti jam santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Svarbu suprasti, kad įgaliojimas nėra tik leidimas – tai teisinis pagrindas, sukuriantis teises ir pareigas. Kai įgaliotinis veikia pagal jam suteiktus įgaliojimus, visi jo atlikti veiksmai (parašai, sutikimai, turto perleidimas) teisinių pasekmių sukelia tiesiogiai įgaliotojui.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato dvi pagrindines įgaliojimų formas: paprastą rašytinę ir notarinę. Pasirinkimas tarp šių dviejų formų nėra laisvas – jis griežtai reglamentuotas įstatymų, priklausomai nuo to, kokius veiksmus planuojama atlikti.
Kada užtenka paprasto rašytinio įgaliojimo?
Paprastas rašytinis įgaliojimas yra dokumentas, kurį asmuo surašo pats (gali būti ir kompiuteriu, ir ranka), pasirašo ir perduoda atstovui. Jam nereikia notaro patvirtinimo, todėl tai yra greičiausias ir pigiausias būdas suteikti teisę veikti jūsų vardu. Tačiau šios formos galiojimo ribos yra gana siauros.
Paprasto rašytinio įgaliojimo pakanka šiais dažniausiai pasitaikančiais atvejais:
- Korespondencijos atsiėmimui: Jei norite, kad kitas asmuo už jus paimtų siuntas pašte (išskyrus procesinius dokumentus tam tikrais atvejais), registruotus laiškus ar kitus paprastus siuntinius.
- Darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų gavimui: Darbuotojas gali įgalioti kitą asmenį paimti jo algą (jei ji mokama grynaisiais).
- Pensijų, pašalpų ir stipendijų gavimui: Tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms ar studentams, kurie negali patys nuvykti į išmokas mokančias įstaigas.
- Smulkiems buitiniams sandoriams: Veiksmai, kurie nereikalauja notarinės formos ir nėra susiję su nekilnojamuoju turtu ar didelės vertės turtu.
Svarbu pabrėžti, kad paprastas rašytinis įgaliojimas, skirtas gauti pinigines išmokas (algą, pensiją, stipendiją) ar korespondenciją, gali būti patvirtintas ir organizacijos, kurioje įgaliotojas dirba ar mokosi, arba daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko. Nors tai nėra notarinis tvirtinimas, toks patvirtinimas suteikia dokumentui daugiau svorio ir patikimumo trečiųjų asmenų akyse.
Kada būtinas notarinis įgaliojimas?
Notarinės formos reikalavimas atsiranda tuomet, kai veiksmai yra susiję su didesne rizika, turto valdymu arba viešaisiais registrais. Notaras, tvirtindamas įgaliojimą, ne tik patikrina asmens tapatybę, bet ir įsitikina, kad asmuo yra veiksnus bei supranta savo veiksmų pasekmes.
Notarinis įgaliojimas yra privalomas šiais atvejais:
- Nekilnojamojo turto sandoriai: Jei įgaliojate kitą asmenį pirkti, parduoti, dovanoti, įkeisti ar išnuomoti (ilgesniam laikui) nekilnojamąjį turtą (butą, namą, žemę), įgaliojimas privalo būti notarinis.
- Sandoriai, kuriems būtina notarinė forma: Tai apima vedybų sutartis, tam tikras paskolų sutartis ir kitus sandorius, kuriuos pagal įstatymą privalo tvirtinti notaras.
- Veiksmai viešuosiuose registruose: Jei atstovas turi jūsų vardu registruoti turtą, teises ar juridinius faktus viešuosiuose registruose (pvz., Registrų centre), paprasto raštelio nepakaks.
- Bylų vedimas teisme: Nors teisme fiziniam asmeniui gali atstovauti advokatas (pagal atstovavimo sutartį), jei atstovauja kitas asmuo (kur leidžia įstatymas), dažnai reikalaujama notarinio patvirtinimo, nebent įgaliojimas patvirtinamas teismo posėdžio metu žodžiu.
- Juridinio asmens steigimas ar valdymas: Veiksmai, susiję su įmonių steigimu, akcijų perleidimu ar balsavimu visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (tam tikrais atvejais), reikalauja notarinio patvirtinimo.
Įgaliojimui prilygintini dokumentai: kai notaro nėra šalia
Gyvenime būna ekstremalių situacijų, kai notaro paslaugos yra neprieinamos, tačiau būtina atlikti teisinius veiksmus. Įstatymai numato išimtis, kai kitų pareigūnų patvirtinti įgaliojimai turi notarinio įgaliojimo galią:
- Karių įgaliojimai: Juos gali tvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadai (viršininkai).
- Įkalinimo įstaigose esančių asmenų įgaliojimai: Juos tvirtina tų įstaigų vadovai.
- Ligoninėse besigydančių asmenų įgaliojimai: Juos gali tvirtinti gydymo įstaigų vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai medicinos reikalams arba budintys gydytojai.
- Tolimojo plaukiojimo metu: Laivų kapitonai turi teisę tvirtinti laive esančių asmenų įgaliojimus.
Ši išimtis yra labai svarbi, pavyzdžiui, jei asmuo staiga patenka į ligoninę ir jam reikia skubiai sutvarkyti finansinius ar turto klausimus, o notaro iškvietimas į palatą yra sudėtingas ar užtrunka.
Elektroniniai įgaliojimai ir informacinės technologijos
Tobulėjant technologijoms, vis daugiau veiksmų persikelia į elektroninę erdvę. Lietuvoje veikia Įgaliojimų registras. Notarų patvirtinti įgaliojimai yra registruojami šiame registre, todėl daugelis institucijų gali patikrinti jų galiojimą internetu.
Taip pat egzistuoja galimybė sudaryti įgaliojimus elektroniniu būdu naudojantis Registrų centro savitarna. Tai vadinamieji informacinių technologijų priemonėmis sudaryti įgaliojimai. Fizinis asmuo, prisijungęs per elektroninę bankininkystę ar su elektroniniu parašu, gali įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui:
- Atstovauti Registrų centre;
- Gauti paslaugas, susijusias su transporto priemonių registracija;
- Tvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo reikalus.
Tokie elektroniniai įgaliojimai yra itin patogūs, nes nereikia fiziškai vykti pas notarą ar rašyti popierinių dokumentų, tačiau jie galioja tik tose sferose, kurios yra integruotos į šią sistemą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu pats parašyti įgaliojimą vairuoti mano automobilį kitam asmeniui?
Lietuvoje, jei automobilio savininkas perdavė transporto priemonės registracijos liudijimą kitam asmeniui, laikoma, kad jis davė sutikimą naudotis automobiliu. Atskiro rašytinio ar notarinio įgaliojimo vairuoti automobilį Lietuvoje policija nereikalauja. Tačiau keliaujant į užsienį (ypač ne ES šalis), gali prireikti notarinio įgaliojimo, pageidautina su vertimu.
Kiek laiko galioja įgaliojimas?
Jei įgaliojime terminas nenurodytas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Tačiau šalys gali nustatyti bet kokį terminą. Svarbiausia taisyklė – įgaliojime privalo būti nurodyta sudarymo data. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta data, yra niekinis ir negalioja.
Ar galiu bet kada atšaukti įgaliojimą?
Taip, įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – jo atsisakyti. Jei įgaliojimas buvo notarinis, dėl jo panaikinimo reikia kreiptis į notarą, kad šis faktas būtų užregistruotas Įgaliojimų registre ir tretieji asmenys apie tai sužinotų.
Kas atsitinka mirus įgaliotojui?
Mirus įgaliotojui arba įgaliotiniui, įgaliojimas automatiškai pasibaigia. Tai reiškia, kad asmuo nebegali veikti mirusiojo vardu (pvz., negali nuimti pinigų iš mirusiojo sąskaitos laidotuvėms pasinaudodamas anksčiau išduotu įgaliojimu – tam reikalingi kiti teisiniai mechanizmai).
Praktinė atmintinė: kaip teisingai surašyti paprastą įgaliojimą
Nors paprastam įgaliojimui nereikia notaro, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad būtų priimtas įstaigose. Netvarkingas ar neišsamus dokumentas gali būti atmestas, todėl ruošiant jį savarankiškai, rekomenduojama laikytis šios struktūros:
1. Dokumento pavadinimas:
Lapo viršuje, centre, didžiosiomis raidėmis užrašykite „ĮGALIOJIMAS“.
2. Sudarymo vieta ir data:
Būtinai nurodykite miestą ir tikslią datą. Kaip minėta, be datos dokumentas negalioja. Pavyzdžiui: „Vilnius, 2023 m. spalio 15 d.“
3. Įgaliotojo duomenys (kas duoda įgaliojimą):
Vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Pavyzdys: Aš, Vardenis Pavardenis, a.k. 38000000000, gyv. Gatvės g. 1, Vilnius…
4. Įgaliotinio duomenys (kam suteikiama teisė):
Vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
…įgalioju Vardenę Pavardenę, a.k. 48000000000, gyv. Kelio g. 5, Kaunas…
5. Įgaliojimo turinis (ką leidžiama daryti):
Tai pati svarbiausia dalis. Formuluokite aiškiai ir konkrečiai. Venkite dviprasmybių.
Pavyzdys: „…atsiimti man adresuotą registruotą siuntą Nr. RS123456789LT iš AB Lietuvos paštas skyriaus.“ arba „…atstovauti mane daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkime ir balsuoti visais darbotvarkės klausimais.“
6. Galiojimo terminas (nebūtina, bet rekomenduojama):
Galite nurodyti, iki kada galioja dokumentas (pvz., „Įgaliojimas galioja iki 2024 m. sausio 1 d.“). Jei nenurodysite, galios vienerius metus.
7. Parašas:
Įgaliotojas privalo pasirašyti dokumentą. Parašas turi būti originalus (ne kopija).
Rengiant paprastą įgaliojimą, visada geriau būti šiek tiek detalesniems nei pernelyg lakoniškiems. Jei įgaliojimas skirtas konkrečiai institucijai (pvz., bankui ar „Regitrai”), verta pasidomėti, ar ta institucija neturi savo patvirtintos pavyzdinės formos. Dažnai didelės organizacijos savo interneto svetainėse pateikia šablonus arba leidžia užpildyti įgaliojimą tiesiogiai jų padalinyje darbuotojo akivaizdoje – tai neretai yra saugiausias ir greičiausias kelias.
