Nors daugelis gyventojų mano, kad gaisras yra nelaimė, kuri jiems niekada nenutiks, statistika rodo ką kita. Gaisrinės saugos taisyklių išmanymas nėra tik formali prievolė ar biurokratinis reikalavimas – tai gyvybiškai svarbios žinios, galinčios išgelbėti jūsų, jūsų artimųjų gyvybes bei apsaugoti turtą. Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato konkrečias pareigas būstų savininkams, tačiau realybėje saugumas prasideda ne nuo įstatymo raidės, o nuo sąmoningumo. Kiekvienas gyventojas privalo suprasti, kokie pavojai tyko kasdienėje aplinkoje, pradedant netvarkinga elektros instaliacija ir baigiant netinkamu krosnių kūrenimu, ir imtis prevencinių priemonių dar prieš kylant pirmajam dūmui.
Autonominiai dūmų detektoriai – privaloma būtinybė
Vienas svarbiausių pokyčių gaisrinės saugos reglamentavime pastaraisiais metais buvo privalomas autonominių dūmų detektorių įrengimas visuose gyvenamuosiuose būstuose. Nepaisant to, kad šis reikalavimas galioja jau kurį laiką, vis dar pasitaiko namų ūkių, kuriuose šių prietaisų nėra arba jie neveikia. Svarbu suprasti, kad dūmų detektorius reaguoja į dūmų daleles ore ir skleidžia garsų signalą, kuris gali pažadinti giliai įmigusį žmogų.
Taisyklingas detektoriaus įrengimas yra kritiškai svarbus jo veikimui:
- Detektorius turi būti montuojamas ant lubų, pageidautina patalpos centre arba bent jau ne arčiau kaip 10 cm nuo sienos.
- Būtina įrengti detektorius kiekviename aukšte (jei tai namas) ir miegamuosiuose kambariuose arba koridoriuje prie jų.
- Vengtina detektorius montuoti virtuvėje virš viryklės ar vonios kambaryje, kur garai gali sukelti melagingus aliarmus.
Taip pat gyventojai privalo reguliariai tikrinti prietaiso veikimą. Rekomenduojama bent kartą per mėnesį paspausti testavimo mygtuką ir įsitikinti, kad elementas nėra išsikrovęs. Dulkės gali sutrikdyti jutiklio veikimą, todėl detektorių reikėtų periodiškai nusiurbti dulkių siurbliu.
Elektros instaliacija ir buitiniai prietaisai
Gedimai elektros instaliacijoje ir netinkamas elektros prietaisų naudojimas yra viena dažniausių gaisrų priežasčių gyvenamuosiuose namuose. Daugiabučiuose, statytuose prieš kelis dešimtmečius, elektros laidai dažnai nėra pritaikyti šiuolaikinėms apkrovoms, kai vienu metu veikia skalbimo mašina, virdulys, kompiuteris ir kiti galingi prietaisai.
Norint išvengti elektros sukeltų gaisrų, būtina laikytis šių taisyklių:
- Neperkraukite elektros tinklo. Venkite jungti kelis galingus prietaisus į vieną prailgintuvą. Jei pastebėjote, kad kištukiniai lizdai kaista arba kvepia svylančia plastmase, nedelsiant išjunkite prietaisus ir kvieskite elektriką.
- Nepalikite kraunamų įrenginių be priežiūros. Tai ypač aktualu kalbant apie elektrinius paspirtukus, dviračius ar senus mobiliuosius telefonus. Ličio jonų baterijos, esančios šiuose įrenginiuose, pažeistos ar perkaitusios gali sprogti ir sukelti staigų, sunkiai užgesinamą gaisrą.
- Nenaudokite pažeistų prietaisų. Laidai su pažeista izoliacija, klibantys kištukai ar kibirkščiuojantys jungikliai yra tiesioginis pavojus.
Šildymo sezono pavojai: krosnys ir židiniai
Individualių namų gyventojams, kurie šildosi kietuoju kuru, gaisrinės saugos taisyklės yra dar griežtesnės. Prasidėjus šildymo sezonui, gaisrų skaičius drastiškai išauga dėl netvarkingų kaminų ir krosnių. Pagrindinė taisyklė – kaminus ir dūmtraukius būtina valyti. Suodžiai, kaupiamiesi dūmtraukyje, gali užsidegti, o degdami jie pasiekia itin aukštą temperatūrą, galinčią suardyti kamino konstrukciją ir uždegti namo perdangas.
Štai ką privalo žinoti kiekvienas, naudojantis kietojo kuro katilą ar krosnį:
- Prieš šildymo sezono pradžią būtina išvalyti dūmtraukius, o sezono metu tai daryti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
- Prie pakuros turi būti įrengtas nedegus pagrindas (skarda, plytelės), kad iškritusios žarijos neuždegtų grindų. Skarda turėtų būti ne mažesnė kaip 50×70 cm.
- Draudžiama džiovinti malkas, drabužius ar batus tiesiogiai ant krosnies arba labai arti jos.
- Pelenus galima pilti tik į metalinius konteinerius ir atvėsusius. Karšti pelenai, išpilti į plastikinį konteinerį ar šalia pastatų, gali rusenti kelias paras ir sukelti gaisrą.
Saugus elgesys virtuvėje
Virtuvė yra ta vieta, kurioje ugnis naudojama atvirai, todėl čia budrumas yra būtinas. Viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų – bandymas užgesinti užsidegusį aliejų vandeniu. Tai sukelia sprogstamąją reakciją: vanduo, patekęs į įkaitusį aliejų, staiga išgaruoja, ištaškydamas degantį skystį į visas puses ir sukeldamas didžiulį ugnies pliūpsnį.
Jei keptuvėje užsidegė riebalai:
- Nedelsiant išjunkite viryklę.
- Uždenkite keptuvę dangčiu arba nedegiu audeklu (specialiu gaisro gesinimo audeklu). Tai nutrauks deguonies tiekimą ir ugnis užges.
- Jokiu būdu nejudinkite keptuvės ir nebandykite jos nešti į kriauklę.
Bendrojo naudojimo patalpos ir evakuacijos keliai
Daugiabučių gyventojai dažnai pamiršta, kad laiptinės, koridoriai ir rūsiai yra bendrojo naudojimo patalpos, kurioms taikomi griežti priešgaisriniai reikalavimai. Pagrindinė šių reikalavimų esmė – užtikrinti laisvą evakuaciją gaisro atveju.
Griežtai draudžiama sandėliuoti daiktus (baldus, vežimėlius, dviračius, statybines atliekas) bendrojo naudojimo laiptinėse ir koridoriuose. Gaisro atveju, kai patalpos prisipildo dūmų ir matomumas tampa nulinis, šie daiktai tampa mirtinais spąstais bėgantiems žmonėms arba kliūtimi ugniagesiams gelbėtojams. Taip pat draudžiama rakindami papildomas grotas ar duris blokuoti avarinius išėjimus.
Rūsiuose draudžiama laikyti degias medžiagas, dujų balionus, sprogstamas medžiagas. Automobilių stovėjimo aikštelėse po namu negalima laikyti kuro talpyklų ar netvarkingų automobilių su dujų įranga.
Pirminių gaisro gesinimo priemonių svarba
Nors teisės aktai nereikalauja, kad kiekviename bute privalomai būtų gesintuvas, priešgaisrinės saugos specialistai primygtinai rekomenduoja jį turėti. Gesintuvas yra efektyviausia priemonė kovojant su ugnimi jos pradinėje stadijoje. Buitiniam naudojimui geriausiai tinka milteliniai gesintuvai (ABC tipo), kurie gesina kietas medžiagas, skysčius ir dujas, taip pat elektros įrenginius iki 1000 voltų įtampos.
Rekomenduojama turėti bent 2 kg, o dar geriau – 4 kg arba 6 kg talpos gesintuvą. Mažesni (1 kg) gesintuvai, dažnai naudojami automobiliuose, namuose gali būti nepakankami net nedideliam gaisro židiniui užgesinti, nes jų veikimo laikas yra labai trumpas. Svarbu žinoti, kaip naudotis gesintuvu: ištraukti saugiklį, nukreipti žarną į ugnies židinį (ne į liepsnos viršų, o į degantį paviršių) ir spausti rankenėlę.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gaisrinę saugą (DUK)
Ar privaloma įsirengti dūmų detektorių sodo namelyje?
Taip, jei sodo namelis yra naudojamas kaip gyvenamoji patalpa (net ir laikinai, vasaros sezono metu nakvynei), jame privalo būti įrengtas autonominis dūmų detektorius. Saugumas neturi priklausyti nuo pastato statuso, o nuo to, ar ten būna žmonės.
Ką daryti, jei kaimynai laiptinėje laiko senus baldus ir nereaguoja į pastabas?
Pirmiausia reikėtų bandyti geranoriškai susitarti. Jei tai nepadeda, turėtumėte kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką. Jei situacija nesikeičia, galite informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą arba savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, kurie gali skirti baudą už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą.
Ar galima balkone naudoti kepsnines (grilius)?
Daugiabučių namų balkonuose naudoti kietojo kuro (malkų, anglių) kepsnines yra griežtai draudžiama dėl dūmų pavojaus ir galimybės žarijoms patekti pas kaimynus ar ant degių paviršių. Dujines ar elektrines kepsnines naudoti galima tik tuo atveju, jei tai leidžia namo vidaus taisyklės ir laikomasi gamintojo nurodymų dėl saugaus atstumo nuo sienų bei degių medžiagų.
Kaip dažnai reikia keisti gesintuvą?
Pats gesintuvo korpusas gali tarnauti ilgai, tačiau milteliniai gesintuvai turi būti tikrinami kasmet specializuotose įmonėse. Jose patikrinamas slėgis, miltelių kokybė (kad nebūtų sušokę). Ant gesintuvo visada yra lipdukas su kitos patikros data. Seną, nebenaudojamą gesintuvą būtina utilizuoti atsakingai.
Veiksmų eiga pastebėjus gaisrą
Nepaisant visų prevencinių priemonių, gaisras vis tiek gali kilti. Tokiu atveju svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir veikti pagal iš anksto apgalvotą planą. Kiekviena sekundė yra brangi, todėl veiksmai turi būti greiti ir tikslūs.
Pirmiausia, pamatę ugnį ar pajutę dūmus, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatorius paklaus tikslaus adreso, kas dega ir ar yra žmonių viduje. Kol kalbate, vertinkite situaciją: jei gaisras nedidelis (pvz., užsidegė šiukšliadėžė), galite bandyti jį gesinti gesintuvu ar nedegiu audeklu, bet tik tuo atveju, jei tai nekelia pavojaus jūsų gyvybei.
Jei gaisro užgesinti nepavyksta arba dūmų jau daug, būtina nedelsiant evakuotis:
- Išeidami iš patalpos, uždarykite duris ir langus (bet nerakinkite). Tai apribos deguonies tiekimą ugniai ir sulėtins jos plitimą.
- Jei patalpoje daug dūmų, judėkite keturiomis – palei grindis oras yra švaresnis ir vėsesnis.
- Jokiu būdu nesinaudokite liftu. Gaisro metu liftas gali užstrigti tarp aukštų ir tapti mirtinais spąstais. Naudokitės tik laiptais.
- Prieš atidarydami bet kurias duris, palieskite jas rankos viršumi. Jei durys karštos – neatidarykite jų, už jų siaučia ugnis.
- Išėję į lauką, pasitikite atvykstančius ugniagesius ir suteikite jiems informaciją apie patalpose likusius žmones ar specifinius pavojus (pvz., dujų balionus).
Gaisrinė sauga yra bendra atsakomybė. Rūpindamiesi savo būsto saugumu, jūs saugote ne tik save, bet ir savo kaimynus. Reguliarus žinių atnaujinimas ir paprastų taisyklių laikymasis yra geriausias draudimas nuo nelaimės.
