Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie valstybės pastangas stiprinti socialinę apsaugą ir padėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Didėjančios pragyvenimo išlaidos ir infliacija tiesiogiai veikia šeimas, globėjus bei asmenis, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsižvelgiant į šiuos ekonominius rodiklius, buvo priimti sprendimai indeksuoti ir didinti įvairias socialines išmokas, tarp jų – ir globos bei rūpybos išmokas. Šie pakeitimai yra itin aktualūs tūkstančiams Lietuvos gyventojų: tiek šeimoms, globojančioms vaikus, tiek asmenims, slaugantiems artimuosius namuose. Svarbu suprasti ne tik tai, kad sumos keičiasi, bet ir kokiu principu jos yra skaičiuojamos, kas tiksliai turi teisę į padidėjusias išmokas ir kokių veiksmų reikia imtis, norint jas gauti.
Kodėl didėja išmokos ir nuo ko tai priklauso?
Socialinių išmokų dydžiai Lietuvoje dažniausiai nėra fiksuoti „amžiams” – jie yra susieti su tam tikrais baziniais dydžiais, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Pagrindinis rodiklis, lemiantis globos (rūpybos) išmokos dydį, yra Bazinė socialinė išmoka (BSI) bei Tikslinių kompensacijų bazė (TKB). Kiekvienais metais, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, minimalią mėnesinę algą ir kitus rodiklius, šie baziniai dydžiai yra indeksuojami.
Kai Vyriausybė patvirtina didesnį BSI ar TKB dydį, automatiškai perskaičiuojamos ir visos su jais susijusios išmokos. Tai reiškia, kad globėjams nereikia teikti naujų prašymų vien tam, kad gautų padidėjusią sumą – perskaičiavimas dažniausiai įvyksta centralizuotai. Šiais metais padidinus bazinius dydžius, siekiama bent iš dalies kompensuoti prekių ir paslaugų brangimą bei užtikrinti orias gyvenimo sąlygas globojamiems asmenims.
Globos išmoka vaikams: kas keičiasi šeimoms ir globėjams?
Viena jautriausių ir svarbiausių sričių yra be tėvų globos likusių vaikų finansinis užtikrinimas. Globos (rūpybos) išmoka yra skiriama vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar globos centre. Ši išmoka taip pat mokama ir pilnamečiams asmenims, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir globos formos. Galima išskirti kelias pagrindines kategorijas:
- Vaikams iki 6 metų: Šiai amžiaus grupei taikomas vienas koeficientas. Kadangi mažamečių vaikų priežiūra reikalauja nuolatinio dėmesio ir specifinių priemonių, valstybė numato atitinkamą BSI dydžių kiekį.
- Vaikams nuo 6 iki 12 metų: Augant vaikui, keičiasi ir jo poreikiai – atsiranda mokyklinės išlaidos, popamokinė veikla, todėl išmoka diferencijuojama.
- Vaikams nuo 12 iki 18 metų (ir besimokantiems vyresniems): Paauglių išlaikymas dažnai reikalauja didžiausių finansinių išteklių, todėl šioje kategorijoje bazinis išmokos dydis dažnai yra aukščiausias.
Be pagrindinės globos (rūpybos) išmokos, mokamas ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Tai papildoma suma, skirta būtent globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ar šeimynoms už vaiko priežiūrą. Didėjant BSI, atitinkamai didėja ir šis priedas, kuris sudaro nemenką dalį bendrų gaunamų pajamų už vaiko globą.
Piniginė parama neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms
Nors terminas „globos išmoka” dažnai asocijuojasi su vaikais, labai didelė visuomenės dalis gauna paramą dėl specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos būkle ar senatve. Čia kalbame apie slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas. Šios išmokos taip pat didėja, nes yra susietos su tikslinių kompensacijų baze.
Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija
Ši kompensacija skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai žmonės, kurie visiškai negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Išmoka diferencijuojama pagal poreikio lygį:
- I lygio slaugos poreikis: Tai sunkiausia būklė. Asmenims, kuriems nustatytas šis lygis, priklauso didžiausia kompensacija. Koeficientas yra aukščiausias, nes priežiūra reikalinga 24 valandas per parą.
- II lygio slaugos poreikis: Būklė taip pat sunki, tačiau šiek tiek lengvesnė nei pirmuoju atveju. Išmoka yra mažesnė, tačiau taip pat ženkliai prisideda prie slaugos priemonių ar samdomo slaugytojo išlaidų padengimo.
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija
Ši išmoka skirta tiems, kuriems nereikalinga nuolatinė slauga lovoje, tačiau reikalinga pagalba buityje, tvarkantis asmeninį ar socialinį gyvenimą. Dažnai tai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys su vidutine negalia. Didėjant bazei, didėja ir šios išmokos, kurios taip pat skirstomos į du lygius (I ir II lygio priežiūros poreikis), priklausomai nuo savarankiškumo laipsnio praradimo.
Kaip apskaičiuojama galutinė suma?
Svarbu suprasti, kad galutinė suma, kurią gauna gavėjas, yra apskaičiuojama pagal formulę: Bazinis dydis × Koeficientas.
Pavyzdžiui, jei BSI padidėja keliais eurais, o išmokos formulėje numatyti 4 BSI dydžiai (kaip yra tikslinio priedo atveju), tuomet realus padidėjimas piniginėje bus keturis kartus didesnis už patį BSI pokytį. Būtent dėl šio daugybos efekto bazinių dydžių indeksavimas yra toks svarbus – net ir nedidelis bazės kilstelėjimas gali reikšti apčiuopiamą pajamų padidėjimą šeimos biudžete.
Tikslinėms kompensacijoms neįgaliesiems taikomi procentiniai dydžiai nuo tikslinių kompensacijų bazės. Pavyzdžiui, asmenims su I lygio slaugos poreikiu gali būti mokama 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio išmoka. Todėl kiekvienas bazės padidinimas tiesiogiai ir proporcingai didina išmoką į sąskaitą.
Procedūra: kaip gauti padidėjusią išmoką?
Daugeliu atvejų, jei asmuo jau gauna globos (rūpybos) išmoką ar tikslinę kompensaciją, jam papildomai kreiptis niekur nereikia. Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“) arba savivaldybių socialinės paramos skyriai duomenis atnaujina automatiškai, vadovaudamiesi teisės aktais ir gyventojų registro duomenimis.
Tačiau yra atvejų, kai kreiptis būtina:
- Naujai nustatytas poreikis: Jei asmeniui pirmą kartą nustatyta negalia, specialieji poreikiai arba paskirta vaiko globa, būtina pateikti prašymą.
- Pasikeitusios aplinkybės: Jei pasikeitė vaiko globos statusas (pvz., iš laikinosios tapo nuolatine) arba pablogėjo neįgaliojo sveikatos būklė (pvz., vietoj priežiūros poreikio nustatytas slaugos poreikis), reikia kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo pagal naujus koeficientus.
- Pilnametystė ir mokslai: Globojamiems vaikams, sulaukusiems 18 metų, išmoka gali būti tęsiama, jei jie mokosi. Tokiu atveju dažnai reikia pristatyti pažymą iš mokymo įstaigos, kad mokymasis tęsiamas, jog išmoka nebūtų nutraukta.
Prašymus patogiausia teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba tiesiogiai atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norėdami išsklaidyti dažniausiai kylančias abejones, pateikiame atsakymus į populiariausius klausimus, susijusius su globos išmokų didinimu.
Ar globos išmoka priklauso nuo gaunamų šeimos pajamų?
Ne, globos (rūpybos) išmoka bei tikslinės kompensacijos neįgaliesiems nėra susietos su šeimos ar asmens turimu turtu bei gaunamomis pajamomis. Tai yra valstybės garantija, priklausanti nuo statuso (globotinis, neįgalusis) ir nustatytų poreikių, o ne nuo finansinės padėties.
Kada bus išmokėtos padidintos išmokos?
Paprastai indeksuotos išmokos pradedamos mokėti nuo metų pradžios arba nuo to mėnesio, kai įsigalioja įstatymo pakeitimas. Jei sprendimas priimamas vėliau, bet galioja atgaline data, susidaręs skirtumas išmokamas artimiausiu mokėjimo laikotarpiu.
Ar galiu gauti globos išmoką, jei dirbu?
Taip. Globėjai, kurie dirba, nepraranda teisės gauti globos (rūpybos) išmokos už globojamą vaiką. Taip pat ir neįgalieji, gaunantys tikslines kompensacijas, gali dirbti, jei jiems tai leidžia sveikata – išmokos dėl to nemažinamos.
Kas gauna pinigus – globėjas ar vaikas?
Globos (rūpybos) išmoka yra skiriama vaikui, tačiau ją valdo ir vaiko interesais naudoja globėjas (rūpintojas). Nuo 18 metų, jei asmuo toliau mokosi, išmoka mokama tiesiogiai jam, nebent jis yra pripažintas neveiksniu.
Ar šios išmokos apmokestinamos?
Ne, socialinės paskirties išmokos, įskaitant globos išmokas ir tikslines kompensacijas, nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Atsakomybė ir lėšų panaudojimo kontrolė
Nors išmokos didėja ir jų gavimo procesas paprastėja, svarbu nepamiršti, kad valstybės skiriama parama turi tikslinę paskirtį. Įstatymai numato, kad globos (rūpybos) išmokos turi būti naudojamos išimtinai globojamų asmenų interesams tenkinti – jų išlaikymui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir socializacijai. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos specialistai arba socialiniai darbuotojai turi teisę periodiškai tikrinti, kaip šeimose gyvenantys globotiniai yra aprūpinami ir ar gaunamos lėšos iš tiesų pasiekia tikslą.
Neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų atveju, tikslinės kompensacijos skirtos slaugos ir priežiūros paslaugoms pirkti ar kompensuoti. Tai gali būti higienos priemonės, vaistai, transporto išlaidos į gydymo įstaigas ar pagalbininkų samdymas. Gavėjai ar jų įgalioti asmenys privalo informuoti „Sodrą“ ar savivaldybę apie aplinkybes, kurios gali turėti įtakos išmokos mokėjimui, pavyzdžiui, asmeniui išvykus nuolat gyventi į užsienį, patekus į valstybės finansuojamą globos įstaigą ar pasikeitus sveikatos būklei. Laiku nepateikus šios informacijos, permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl sąžiningas ir skaidrus bendradarbiavimas su institucijomis yra būtinas siekiant išvengti nemalonių situacijų ateityje.
