Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu dažnai yra laikomas vienu civilizuočiausių ir palankiausių būdų užbaigti darbo santykius. Skirtingai nei atleidimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės ar etatų mažinimo, šis procesas grindžiamas abipusiu sutarimu, lankstumu ir derybomis. Lietuvoje šis darbo sutarties nutraukimo būdas tampa vis populiaresnis, nes leidžia abiem pusėms išvengti ilgų ginčų, teismų ar sudėtingų procedūrų. Visgi, darbuotojui itin svarbu suprasti, kad pasirašydamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jis negrįžtamai keičia savo teisinį statusą, todėl prieš dedant parašą būtina įvertinti visas finansines ir socialines pasekmes, įskaitant kompensacijos dydį bei būsimas socialines garantijas.
Kas yra darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu?
Darbo kodekse numatytas darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (dažnai vadinamas „sutartimi“) yra teisinis mechanizmas, kai darbdavys ir darbuotojas raštu suderina visus darbo santykių pabaigos aspektus. Tai nėra vienos šalies valia primestas sprendimas – tai derybų rezultatas.
Šio būdo esmė – visiška laisvė sutarti dėl sąlygų. Nėra įstatymu nustatytų griežtų terminų ar privalomų išmokų dydžių, kaip būtų atleidžiant dėl darbo funkcijų nevykdymo ar kitais atvejais. Šalys gali tartis dėl:
- Tiklios darbo sutarties pasibaigimo datos.
- Išeitinės kompensacijos dydžio.
- Nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensavimo tvarkos.
- Kitų papildomų sąlygų, pavyzdžiui, galimybės darbuotojui anksčiau išeiti iš darbo be įspėjimo laikotarpio, darbdavio rekomendacijų pateikimo ir t.t.
Svarbiausia atsiminti, kad kai tik susitarimas yra pasirašytas ir įsigalioja, jis tampa privalomas abiem pusėms. Vėliau persigalvoti ar teisme ginčyti savo paties pasirašytą susitarimą (nebent jis būtų pasirašytas grasinant, apgaulės būdu ar esant kitoms esminėms aplinkybėms) yra itin sudėtinga.
Kompensacijos dydis: kaip vykti derybos
Vienas dažniausių klausimų, kylančių darbuotojams – kokio dydžio kompensacija yra teisinga ir ko galima tikėtis? Svarbu suprasti, kad įstatymas nenustato minimalios ar maksimalios išeitinės išmokos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. Viskas priklauso nuo jūsų derybinės galios.
Derybose darbdavys dažniausiai vertina tai, kiek jam kainuotų atleisti darbuotoją kitais būdais. Jei darbdavys nori atsisveikinti „taikiai“, jis dažnai yra linkęs pasiūlyti kompensaciją, kuri būtų bent jau tokio paties dydžio (ar didesnė), kokią darbuotojas gautų, jei būtų atleistas dėl darbdavio kaltės arba dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo elgesiu.
Veiksniai, įtakojantys derybų sėkmę:
- Darbo stažas. Ilgamečiams darbuotojams darbdaviai linkę siūlyti didesnes išeitines išmokas.
- Priežastis. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją be objektyvaus pagrindo arba nenori laukti įspėjimo termino pabaigos, jūsų derybinė pozicija stipresnė.
- Jūsų vertė įmonei. Jei esate svarbus specialistas, kurio greitas išėjimas sukeltų problemų, galite derėtis dėl didesnės kompensacijos.
- Rinkos situacija. Jei jūsų poziciją sunku užpildyti, darbdavys gali pasiūlyti premiją už sklandų darbų perdavimą.
Dažniausiai praktikoje išeitinė išmoka šalių susitarimu svyruoja nuo vieno iki trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių, tačiau išimtiniais atvejais ji gali būti ir gerokai didesnė. Prieš sutinkant su siūloma suma, visada verta palyginti ją su Darbo kodekse numatytomis privalomomis išmokomis, kurias gautumėte atleidimo kitais pagrindais atveju.
Svarbūs aspektai, kuriuos privalote patikrinti susitarime
Prieš pasirašydami bet kokį dokumentą, įdėmiai perskaitykite visą susitarimo tekstą. Jame turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti šie dalykai:
Pirma, tiksli darbo santykių pabaigos data. Tai diena, kai oficialiai nebebūsite darbuotojas. Nuo šios dienos skaičiuojamas laikas registracijai Užimtumo tarnyboje.
Antra, visų piniginių sumų išmokėjimo terminai. Susitarime turi būti nurodyta, kad ne tik išeitinė kompensacija, bet ir darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką bei kompensacija už nepanaudotas atostogas bus išmokėti ne vėliau kaip iki darbo santykių pasibaigimo dienos (arba kitą nustatytą dieną).
Trečia, punktas dėl „jokių pretenzijų“. Daugumoje susitarimų įrašoma, kad šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Tai reiškia, kad pasirašę dokumentą, nebegalėsite skųstis dėl neapmokėtų viršvalandžių, neteisėto atleidimo ar kitų pažeidimų, įvykusių darbo metu.
Socialinės garantijos ir Užimtumo tarnyba
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, kurį darbuotojai dažnai pamiršta – tai bedarbio pašalpos gavimo sąlygos. Svarbu žinoti, kad nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu, jūs esate laikomas iš darbo išėjusiu savo noru (arba abipusiu sutarimu), o ne atleistu dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl etatų mažinimo.
Tai reiškia, kad Užimtumo tarnyboje gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl bedarbio pašalpos skyrimo pradžios. Nors pastaraisiais metais tvarka švelnėja, prieš priimant sprendimą nutraukti sutartį, būtina pasikonsultuoti su „Sodra“ arba Užimtumo tarnyba, kad žinotumėte, kada tiksliai galėsite pradėti gauti bedarbio išmoką. Jei turite pakankamą stažą ir atitinkate kitus reikalavimus, bedarbio pašalpą gausite, tačiau svarbu suprasti laukimo laikotarpį.
Derybų strategija: kaip nepasiduoti spaudimui
Darbdaviai dažnai siekia darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti kuo greičiau ir kuo pigiau. Gali būti taikomas psichologinis spaudimas – „pasirašyk dabar arba atleisime dėl darbo drausmės pažeidimo“. Svarbu išlikti ramiems ir nepriimti skubotų sprendimų.
Jei jaučiate spaudimą:
- Prašykite laiko pagalvoti. Turite teisę paprašyti susitarimo projekto raštu ir jį išsinešti namo (arba nusiųsti teisininkui) peržiūrai. Niekas neturi teisės versti jūsų pasirašyti čia ir dabar.
- Fiksuokite viską. Jei pokalbis vyksta kabinete, stenkitės, kad derybos vyktų raštu (el. paštu).
- Konsultuokitės. Jei siūlomos sąlygos atrodo nesąžiningos, pasitarkite su profesine sąjunga arba darbo teisės specialistu.
Jūsų tikslas – pasiekti susitarimą, kuris būtų ekonomiškai pagrįstas ir leistų jums ramiai pereiti į kitą karjeros etapą, užuot ginčijantis teismuose, kurie gali trukti metus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu persigalvoti po to, kai pasirašiau susitarimą?
Pasirašytas ir įsigaliojęs susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra teisiškai privalomas. Persigalvoti ir atšaukti susitarimą vienašališkai negalima. Susitarimą galima ginčyti teisme tik įrodžius, kad jis buvo pasirašytas dėl apgaulės, grasinimo, smurto ar kitų sunkių aplinkybių, tačiau tai yra itin sudėtingas procesas, reikalaujantis svarių įrodymų.
Kuo skiriasi išeitinė kompensacija šalių susitarimu nuo išeitinės atleidžiant darbdavio iniciatyva?
Atleidžiant darbdavio iniciatyva (pvz., dėl etatų mažinimo), išeitinės išmokos dydis yra griežtai reglamentuotas Darbo kodekse ir priklauso nuo jūsų darbo stažo toje įmonėje. Nutraukiant šalių susitarimu, dydis nėra reglamentuotas – jis priklauso tik nuo derybų tarp darbuotojo ir darbdavio. Tai gali būti tiek daugiau, tiek mažiau nei įstatymų numatyta minimali išeitinė išmoka.
Ar nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu turėsiu teisę į bedarbio pašalpą?
Taip, jūs turėsite teisę į bedarbio išmoką, jei atitinkate nustatytus reikalavimus (turite reikiamą stažą ir pan.). Tačiau svarbu žinoti, kad dėl nutraukimo būdo (šalių susitarimu) gali būti nustatytas tam tikras laikotarpis, per kurį bedarbio išmoka nebus mokama, arba jos mokėjimas gali prasidėti vėliau. Dėl tikslių terminų ir sąlygų visada rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ arba Užimtumo tarnybą, kadangi taisyklės gali keistis.
Ar darbdavys privalo mokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei nutraukiame sutartį šalių susitarimu?
Taip, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu nutraukiama darbo sutartis, darbdavys privalo sumokėti už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai yra privaloma darbuotojo teisė, kuri negali būti panaikinta susitarimu.
Ką daryti, jei darbdavys spaudžia pasirašyti susitarimą tą pačią dieną?
Tai yra raudona vėliava. Jūs neprivalote pasirašyti jokių dokumentų nedelsiant. Paprašykite dokumento kopijos (projekto) susipažinimui ir pasakykite, kad norite ramiai išanalizuoti sąlygas. Jei darbdavys atsisako duoti susipažinti su projektu, jokiu būdu nieko nepasirašykite. Skubotas sprendimas dažniausiai būna ne jūsų naudai.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra rimtas žingsnis, kurio negalima vertinti paviršutiniškai. Sėkmingas šis procesas yra tada, kai abi pusės jaučiasi teisingai įvertintos ir užtikrintos savo ateitimi. Darbuotojui tai yra proga derybų keliu užsitikrinti finansinį saugumą pereinamuoju laikotarpiu. Būkite atidūs detalėms, neturėkite iliuzijų dėl darbdavio geranoriškumo ir, kilus abejonėms, visada ieškokite profesionalios pagalbos, kad jūsų teisių apsauga taptų prioritetu.
