Smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių ir aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Tai reiškinys, paliečiantis tūkstančius žmonių kasmet, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) aiškiai reglamentuoja atsakomybę už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ir numato konkrečias bausmes už smurtinius veiksmus šeimoje. Straipsnyje aptarsime, ką tiksliai numato įstatymas, kokios sankcijos taikomos pažeidėjams bei kokios yra teisės nukentėjusiųjų.
Kas laikoma smurtu artimoje aplinkoje pagal Lietuvos įstatymus
Lietuvos teisės aktai smurtu artimoje aplinkoje laiko bet kokius fizinius, psichologinius, seksualinius ar ekonominius veiksmus, kuriais siekiama sukelti skausmą, žalą ar prievartą prieš artimą asmenį. Svarbu pažymėti, kad smurto sąvoka apima ne tik tiesioginius fizinius veiksmus, bet ir grasinimus, nuolatinį žeminimą, kontrolę ar kitokį elgesį, kuris pažeidžia žmogaus orumą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą smurtas artimoje aplinkoje laikomas nusikalstama veika, todėl už jį gresia tiek laisvės apribojimas, tiek areštas ar net laisvės atėmimas. Įstatymas taip pat apima ir situacijas, kai smurtas nėra fizinis, bet sukelia panašų psichologinį poveikį aukai.
Kokius atvejus reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas
Baudžiamasis kodeksas išskiria kelias smurto artimoje aplinkoje rūšis, priklausomai nuo veikos sunkumo ir pasekmių:
- Fizinis smurtas – mušimas, stumdymas, smaugimas ar kitoks tiesioginis kūno sužalojimas.
- Psichologinis smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, nuolatinis menkinimas, kontrolė ar izoliacija.
- Seksualinis smurtas – prievarta dalyvauti seksualiniuose veiksmuose, kurie vyksta be asmens sutikimo.
- Ekonominis smurtas – finansinių išteklių ribojimas, draudimas dirbti ar valdyti bendras pajamas.
Pagal BK 140 str. ir 145 str., smurtas artimoje aplinkoje yra baudžiamas rimčiau nei kitos panašios veikos, nes laikoma, kad toks elgesys sukelia ypatingą žalą tiek fizinei, tiek emocinei aukų gerovei.
Kas laikomas artimais asmenimis
Baudžiamasis kodeksas aiškiai apibrėžia, kas gali būti laikomas artimu asmeniu. Tai apima:
- Sutuoktinį arba buvusį sutuoktinį;
- Kartu gyvenantį arba kartu gyvenusį partnerį;
- Tėvus, vaikus, senelius ar kitus giminaičius;
- Asmenis, turinčius bendrą ūkį ar bendrus vaikus.
Toks platus artimųjų ratas padeda užtikrinti, kad įstatymas apimtų įvairias gyvenimo situacijas, kuriose smurtas gali pasireikšti ne tik šeimos, bet ir kitų artimų ryšių kontekste.
Kokios bausmės gresia už smurtą artimoje aplinkoje
Bausmės už smurtą artimoje aplinkoje priklauso nuo veikos sunkumo, pasekmių ir aplinkybių, kuriomis ji įvykdyta. Teismas dažniausiai įvertina, ar tai buvo vienkartinis incidentas, ar pasikartojantis elgesys. Pagal įstatymą smurtautojui gali būti taikomos šios priemonės:
- Įspėjimas arba bauda – taikoma švelnesniais atvejais, kai nėra sukelta didelė žala sveikatai.
- Laisvės apribojimas arba areštas – kai smurtas yra pasikartojantis ar lydimas grasinimų.
- Laisvės atėmimas iki 3 metų – dažnai taikomas, kai smurtiniai veiksmai sukelia rimtus sužalojimus ar turi ilgalaikių pasekmių.
Be baudžiamųjų sankcijų teismas gali skirti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, įpareigoti pažeidėją nedelsiant palikti bendrą gyvenamąją vietą, nesiartinti prie nukentėjusiojo ar dalyvauti elgesio keitimo programose.
Kaip elgtis patyrus smurtą artimoje aplinkoje
Nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu ir, jei yra grėsmė gyvybei, nedelsiant skambinti 112. Taip pat rekomenduojama:
- Kreiptis į policiją ir pateikti pareiškimą apie smurtą;
- Užfiksuoti kūno sužalojimus medicinos įstaigoje;
- Ieškoti psichologinės pagalbos ar konsultacijos specializuotuose centruose;
- Pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, kai reikalingas atstovavimas teisme.
Lietuvoje veikia specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia nemokamą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims – nuo laikino būsto iki teisinės ir psichologinės pagalbos.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Nors bausmės už smurtą artimoje aplinkoje yra griežtos, vien tik teisinės priemonės neužtikrina, kad šis reiškinys išnyks. Svarbus vaidmuo tenka švietimui, socialiniam palaikymui ir visuomenės požiūrio keitimui. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie smurto mažinimo:
- Nelikti abejingiems smurto atvejams artimoje aplinkoje;
- Pranešti pareigūnams apie žinomą smurtą;
- Skatinti atvirą dialogą šeimoje ir bendruomenėje;
- Šviesti jaunimą apie pagarbius santykius ir emocijų valdymą.
Visuomenės supratimas ir empatija – raktas į pokyčius, kurie gali padėti užkirsti kelią smurtui dar iki jam prasidedant.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar smurtas artimoje aplinkoje visada laikomas nusikaltimu?
Taip. Pagal galiojantį BK smurtas artimoje aplinkoje yra nusikalstama veika, net jei ji pasireiškia tik žodiniais grasinimais ar psichologiniu spaudimu. Tokie veiksmai gali sukelti realų pavojų ir turi būti vertinami rimtai.
Ką daryti, jei pažįstu asmenį, kuris patiria smurtą?
Jeigu pastebite, kad kažkas gali patirti smurtą, svarbu neignoruoti. Kreipkitės į policiją arba socialines tarnybas, galite anonimiškai pranešti apie įtariamą smurto atvejį. Kartais net paprastas palaikymo žodis gali padėti aukai pasiryžti ieškoti pagalbos.
Ar įmanoma susitaikyti po smurto artimoje aplinkoje?
Įstatymas leidžia susitaikti tik tais atvejais, kai smurtas nebuvo sunkus ir nukentėjusysis išreiškia norą atleisti. Tačiau tokie atvejai vertinami atsargiai, nes svarbiausias kriterijus – aukos saugumas ir gerovė.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalbą teikia specializuoti pagalbos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje, taip pat policija, socialinės tarnybos ir psichologinės pagalbos linijos. Skambinkite nemokamu numeriu 8 700 55516 ar rašykite į smurtas.lt platformą, kur rasite informacijos apie artimiausią pagalbos centrą.
Teisinės apsaugos priemonės nukentėjusiems
Nukentėję nuo smurto asmenys turi teisę į teisinę apsaugą ir valstybės pagalbą. Teismas gali skubiai taikyti apsaugos priemones: uždrausti smurtautojui artintis prie aukos, bendrauti ar net grįžti į bendrą gyvenamą būstą. Šios priemonės taikomos siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui ir užtikrinti saugią aplinką nukentėjusiajam.
Be to, galima kreiptis dėl kompensacijos už moralinę žalą, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikia advokatą nemokamai, jei nukentėjęs asmuo neturi finansinių galimybių samdytis teisininko.
Tokiu būdu įstatymai Lietuvoje siekia ne tik bausti kaltuosius, bet ir realiai apsaugoti aukas, sudarydami joms sąlygas atkurti saugų ir orų gyvenimą.
