Šiandieniniame skaitmeniniame amžiuje, kai informacija sklinda žaibišku greičiu, daugelis interneto vartotojų vis dar vadovaujasi klaidinga nuostata: „Jei tai yra internete, vadinasi, tai nemokama”. Kasdien socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose ar įmonių interneto svetainėse pasidalinama milijonais paveikslėlių, vaizdo įrašų ir tekstų. Tačiau teisinis reguliavimas virtualioje erdvėje nesiskiria nuo fizinio pasaulio – intelektinė nuosavybė yra saugoma įstatymų, o už jos neteisėtą naudojimą gresia ne tik įspėjimai, bet ir realios finansinės sankcijos. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai paprastas vartotojas ar smulkusis verslininkas gauna oficialų laišką su reikalavimu atlyginti žalą už nuotrauką, kurią „tiesiog rado „Google“ paieškoje”. Suprasti žaidimo taisykles yra būtina, norint išvengti nemalonių teisinių ginčų ir piniginės atsakomybės.
Autorių teisių pagrindai: kas iš tikrųjų yra saugoma?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad autorių teisės atsiranda automatiškai tuo momentu, kai kūrinys yra sukuriamas ir išreiškiamas kokia nors objektyvia forma. Tai reiškia, kad autoriui nereikia niekur registruoti savo kūrinio, dėti © ženklo ar atlikti kitų biurokratinių procedūrų, kad jo darbas būtų apsaugotas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kaip ir daugelio kitų šalių teisės aktai, saugo platų kūrinių spektrą.
Internete dažniausiai pažeidžiamos šios objektų grupės:
- Vizualiniai kūriniai: Fotografijos, grafinis dizainas, iliustracijos, schemos, memai ir netgi architektūriniai brėžiniai.
- Tekstinė informacija: Straipsniai, eilėraščiai, knygų ištraukos, unikalūs produktų aprašymai, tinklaraščių įrašai.
- Audiovizualiniai kūriniai: Filmai, vaizdo klipai, „TikTok” ar „YouTube” vaizdo įrašai.
- Muzikos kūriniai: Dainos, fonogramos, garso efektai.
- Programinė įranga: Kompiuterių programos, svetainių kodas, dizaino šablonai.
Daugelis klysta manydami, kad pakeitus kelis žodžius tekste arba uždėjus filtrą ant nuotraukos, sukuriamas naujas kūrinys. Teisiškai tai dažniausiai traktuojama kaip išvestinis kūrinys, kuriam sukurti ir viešai skelbti vis tiek reikalingas originalaus autoriaus sutikimas.
Mitai apie „Google” vaizdus ir viešąjį domeną
Vienas dažniausių būdų gauti baudą – naudoti nuotraukas tiesiogiai iš „Google Images” paieškos rezultatų. Paieškos sistema veikia kaip katalogas: ji parodo, kas yra internete, tačiau nesuteikia licencijos tų vaizdų naudojimui. Kiekviena nuotrauka, kurią matote paieškos rezultatuose, kažkam priklauso.
Ekspertai pabrėžia, kad egzistuoja keletas populiarių mitų, kurie dažnai nuveda iki teismo:
- Mitas: „Aš nurodžiau autorių, todėl viskas gerai”. Autorystės nurodymas yra moralinė teisė, tačiau ji savaime nesuteikia teisės naudoti kūrinio, ypač komerciniais tikslais. Jei neturite leidimo kopijuoti ir viešinti nuotraukos, autoriaus vardo paminėjimas jūsų neišgelbės nuo atsakomybės.
- Mitas: „Nuotrauka neturėjo vandens ženklo”. Vandens ženklų (angl. watermarks) nebuvimas nereiškia, kad kūrinys yra bešeimininkis. Tai tik reiškia, kad autorius pasirinko švarų vaizdavimą.
- Mitas: „Naudoju tai nekomerciniais tikslais”. Nors naudojimo tikslas gali turėti įtakos žalos dydžio nustatymui, pats faktas, kad įkėlėte svetimą kūrinį į savo asmeninę „Facebook” sieną ar tinklaraštį be leidimo, jau yra pažeidimas (išskyrus tam tikras išimtis).
Filmai, muzika ir torentų pavojai
Nors nuotraukų vagystės yra dažniausios, brangiausiai kainuojančios klaidos dažnai susijusios su filmų, muzikos ar žaidimų nelegaliu atsisiuntimu. Čia svarbu atskirti turinio vartojimą (žiūrėjimą) ir platinimą.
Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių griežčiausiai baudžiamas kūrinių viešas paskelbimas ir padarymas viešai prieinamu. Būtent čia slypi didžiausias „torrent” technologijos pavojus. Kai siunčiatės filmą naudodami „torrent” klientą (P2P tinklai), jūs ne tik gaunate duomenis, bet ir automatiškai dalinatės jais su kitais vartotojais. Teisiškai tai yra platinimas.
Autorių teisių gynimo asociacijos (pvz., LATGA, AGATA ar privačios advokatų kontoros, atstovaujančios kino studijas) naudoja specializuotą programinę įrangą, kuri fiksuoja IP adresus, dalyvaujančius dalinimosi procese. Vėliau per interneto tiekėjus nustatoma tapatybė ir siunčiami reikalavimai atlyginti žalą arba skiriamos administracinės baudos.
Socialiniai tinklai ir influencerių atsakomybė
Socialinių tinklų era sukūrė pilkąją zoną, kurioje vartotojai jaučiasi gana saugūs, tačiau ir čia taisyklės galioja. „Share” (dalintis) mygtuko paspaudimas platformos viduje paprastai yra legalus, nes tai numatyta platformos naudojimo taisyklėse, su kuriomis sutiko ir turinio autorius. Tačiau problemos prasideda, kai turinys „išnešamas” iš platformos.
Pavyzdžiui, jei pamatote gražią nuotrauką „Instagram”, padarote ekrano kopiją (screenshot) ir įkeliate ją į savo įmonės „Facebook” puslapį ar interneto svetainę – tai jau pažeidimas. Tas pats galioja ir vaizdo įrašų muzikai. „TikTok” ar „Instagram Reels” turi sutartis su muzikos leidėjais, leidžiančias vartotojams naudoti tam tikrą muziką asmeniniuose įrašuose. Tačiau jei esate verslas ir naudojate populiarią dainą savo produkto reklamai be atskiro licencijavimo – rizikuojate gauti pretenziją, nes socialinių tinklų muzikos bibliotekos dažniausiai skirtos tik asmeniniam, nekomerciniam naudojimui.
Administracinė ir civilinė atsakomybė: kiek tai kainuoja?
Už autorių teisių pažeidimus Lietuvoje gali būti taikoma dvejopa atsakomybė: administracinė ir civilinė. Neretai pažeidėjas susiduria su abiem.
Administracinė atsakomybė numato baudas, kurias skiria policija ar teismas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, neteisėtas autorių teisių objekto viešas atlikimas, atgaminimas ar viešas paskelbimas gali užtraukti baudą asmenims nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto ir pakartotinumo.
Civilinė atsakomybė dažnai būna skausmingesnė. Autorius ar teisių turėtojas turi teisę reikalauti:
- Atlyginti turtinę žalą (kurią sudaro negautos pajamos).
- Sumokėti kompensaciją (ji gali siekti iki 1000 MGL, nors praktikoje sumos būna mažesnės, bet vis tiek siekia šimtus ar tūkstančius eurų už vieną objektą).
- Atlyginti neturtinę žalą.
Be to, pralaimėjus bylą, pažeidėjui tenka padengti ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurios neretai viršija pačią kompensaciją už pažeidimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie autorių teises internete.
Ar galiu naudoti 10 sekundžių dainos ar filmo ištrauką?
Lietuvos teisėje nėra konkrečios taisyklės, leidžiančios laisvai naudoti „x sekundžių” kūrinio. Nors egzistuoja citavimo teisė, ji turi atitikti sąžiningo naudojimo praktiką ir būti naudojama kritikos, apžvalgos ar mokymo tikslais. Paprastas dainos ištraukos naudojimas fone „grožiui” nėra laikomas citavimu.
Kas yra „Creative Commons” licencijos?
Tai licencijos, kuriomis autoriai iš anksto suteikia leidimą naudoti jų kūrinius tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, CC BY leidžia naudoti kūrinį, jei nurodote autorių. CC0 (Public Domain) leidžia naudoti kūrinį bet kaip, net ir be autoriaus nurodymo. Visada atidžiai skaitykite konkrečią licenciją.
Jei aš nufotografavau paveikslą muziejuje, ar nuotrauka priklauso man?
Nuotrauka kaip failas priklauso jums, tačiau jei paveikslas vis dar saugomas autorių teisių (autorius miręs mažiau nei prieš 70 metų), šios nuotraukos viešinti (dėti į internetą) be leidimo negalite, nes tai yra kito kūrinio kopija. Jei paveikslas labai senas, viešinimas galimas, tačiau kai kurie muziejai riboja fotografavimą vidaus taisyklėmis.
Gavau laišką su reikalavimu susimokėti už nuotrauką. Ar tai sukčiai?
Nors pasitaiko ir sukčių, šiuo metu veikia specializuotos įmonės (pvz., „Copytrack”, „PicRights”), kurios automatizuotai ieško pavogtų nuotraukų ir siunčia pretenzijas. Ignoruoti tokių laiškų nerekomenduojama – geriausia pasikonsultuoti su teisininku ir įvertinti reikalavimo pagrįstumą.
Kaip legaliai naudoti turinį ir išvengti problemų
Geriausia gynyba nuo baudų – prevencija ir legalus turinio naudojimas. Internete gausu resursų, leidžiančių kurti ir dalintis informacija nepažeidžiant įstatymų. Visų pirma, naudokitės specializuotais nuotraukų bankais. Tokios svetainės kaip „Unsplash”, „Pexels” ar „Pixabay” siūlo aukštos kokybės vaizdus nemokamai su lanksčiomis licencijomis. Tačiau net ir čia rekomenduojama visada patikrinti konkretaus failo licencijos sąlygas, nes jos gali keistis.
Jei jums reikia specifinės muzikos ar vaizdo medžiagos verslui, saugiausia yra įsigyti prenumeratą mokamose platformose („Shutterstock”, „Epidemic Sound”, „Adobe Stock”). Mėnesinis mokestis yra nepalyginamai mažesnis už potencialias teisinio proceso išlaidas ir baudas. Be to, gaunate licencijos sertifikatą, kuris veikia kaip jūsų draudimo polisas.
Kurdami savo turinį, visada pagalvokite: „Ar aš tai sukūriau pats? Jei ne, ar turiu raštišką leidimą tai naudoti?”. Jei atsakymas neigiamas ir kyla abejonių, geriau nerizikuoti. Autorių teisių apsaugos technologijos tobulėja kasdien, o tai, kas šiandien atrodo kaip nepastebimas pažeidimas, rytoj gali tapti brangia pamoka.
