Interneto platybės dažnai sukuria klaidingą laisvės ir nevaržomo prieinamumo įspūdį. Daugelis svetainių savininkų, turinio kūrėjų ar tiesiog socialinių tinklų vartotojų vis dar vadovaujasi ydinga logika: „jei tai yra „Google“ paieškoje, vadinasi, tai vieša ir galima naudoti“. Deja, tokia nuostata yra tiesiausias kelias į finansinius nuostolius ir teisinius nemalonumus. Autorių teisių pažeidimai skaitmeninėje erdvėje fiksuojami vis dažniau, o specialūs algoritmai geba aptikti neteisėtai panaudotą nuotrauką ar tekstą per kelias sekundes, net jei tas turinys buvo paskelbtas prieš kelerius metus. Suprasti žaidimo taisykles būtina ne tik didelėms įmonėms, bet ir kiekvienam, kuris administruoja asmeninį tinklaraštį, elektroninę parduotuvę ar tiesiog dalinasi vizualine medžiaga socialiniuose tinkluose.
Kada atsiranda autorių teisės ir ką jos saugo?
Vienas didžiausių nesusipratimų visuomenėje kyla dėl to, kada kūrinys tampa saugomas. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja automatinės apsaugos principas. Tai reiškia, kad autorių teisės atsiranda paties kūrinio sukūrimo momentu. Autoriui nereikia registruoti savo kūrinio, dėti specialių vandens ženklų ar © simbolio, kad kūrinys būtų teisiškai apsaugotas.
Autorių teisės saugo praktiškai bet kokį originalų kūrybos rezultatą, išreikštą objektyvia forma. Į šią kategoriją patenka:
- Fotografijos ir grafiniai vaizdai: Nuo profesionalių nuotraukų iki paprastų brėžinių ar iliustracijų.
- Tekstinis turinys: Straipsniai, tinklaraščių įrašai, eilėraščiai, knygos ir net trumpi, originalūs reklaminiai šūkiai.
- Audiovizualiniai kūriniai: Filmai, vaizdo klipai, animacija.
- Muzika ir garso įrašai: Dainos, melodijos, foniniai garso efektai.
- Kompiuterių programos ir kodas: Svetainių dizainas, programinė įranga ir duomenų bazių struktūros.
Svarbu suprasti, kad autorių teisės skirstomos į dvi grupes: neturtines (teisė į autorystę, teisė į kūrinio neliečiamybę) ir turtines (teisė leisti arba drausti naudoti kūrinį, gauti atlyginimą). Neturtinės teisės yra neperduodamos, o turtines teises autorius gali perleisti kitiems asmenims arba įmonėms pagal sutartį.
Dažniausi mitai, dėl kurių mokamos baudos
Internete sklando daugybė mitų, kuriais vadovaudamiesi žmonės bando pateisinti svetimo turinio naudojimą. Teisme šie argumentai paprastai atmetami, todėl svarbu juos atpažinti ir eliminuoti iš savo praktikos.
Mitas Nr. 1: „Aš nurodžiau šaltinį, todėl viskas gerai“
Tai yra vienas pavojingiausių įsitikinimų. Nuoroda į šaltinį ar autoriaus vardo paminėjimas (pvz., „Nuotrauka: Google“ arba „Šaltinis: Delfi“) neatleidžia nuo atsakomybės, jei neturite autoriaus sutikimo naudoti kūrinį. Citavimas yra leidžiamas tik tam tikrais atvejais (mokslo, kritikos, polemikos tikslais) ir tik nedidelėmis apimtimis, tačiau tai retai galioja visos nuotraukos publikavimui komerciniame tinklaraštyje.
Mitas Nr. 2: „Nuotraukoje nebuvo © ženklo“
Kaip minėta anksčiau, žymėjimas nėra privalomas. Jei radote puikią nuotrauką be jokių autorystės ženklų, tai nereiškia, kad ji yra bešeimininkė. Greičiausiai ji buvo nukopijuota daugybę kartų, kol prarado pirminius metaduomenis, tačiau jos savininkas vis dar turi visas teises reikalauti kompensacijos.
Mitas Nr. 3: „Aš pakeičiau nuotrauką, todėl tai naujas kūrinys“
Daugelis mano, kad uždėjus filtrą, apkarpius vaizdą ar pridėjus tekstą, sukuriama nauja nuosavybė. Teisiškai tai vadinama išvestiniu kūriniu. Norint sukurti išvestinį kūrinį, taip pat privaloma gauti originalaus kūrinio autoriaus leidimą. Be to, toks redagavimas gali būti traktuojamas kaip kūrinio neliečiamybės pažeidimas, kas užtraukia papildomą atsakomybę.
Kaip saugiai naudoti vaizdus ir muziką?
Norint išvengti nemalonių laiškų iš teisininkų kontorų, būtina laikytis griežtos „higienos“ renkantis turinį savo projektams. Egzistuoja keli legalūs būdai gauti vizualinę ar garsinę medžiagą.
1. „Creative Commons“ licencijos
Tai vienas populiariausių būdų legaliai naudoti turinį nemokamai, tačiau būtina atidžiai skaityti sąlygas. „Creative Commons“ (CC) licencijos turi skirtingus lygius:
- CC0 (Public Domain): Autorius atsisakė visų teisių. Galite naudoti komerciniais tikslais, keisti ir net nenurodyti autoriaus. Tai saugiausias variantas.
- CC BY (Priskyrimas): Galite naudoti ir keisti, bet privalote nurodyti autorių.
- CC BY-NC (Nekomercinis naudojimas): Galite naudoti tik nekomerciniams tikslams. Jei įdėsite tokią nuotrauką į įmonės tinklaraštį ar el. parduotuvę, tai bus pažeidimas.
- CC BY-ND (Jokių išvestinių kūrinių): Galite platinti, bet negalite niekaip redaguoti ar keisti.
2. Mokamos vaizdų bazės (Stock)
Naudojimasis tokiomis platformomis kaip „Shutterstock“, „Getty Images“, „Adobe Stock“ ar „Depositphotos“ yra saugiausias kelias verslui. Mokėdami prenumeratos ar vienkartinį mokestį, jūs gaunate licenciją, kuri aiškiai apibrėžia naudojimo ribas. Be to, šios platformos dažnai suteikia teisinę garantiją, jei paaiškėtų, kad įkeltas turinys visgi pažeidžia kažkieno teises.
3. Tiesioginis autoriaus leidimas
Jei radote tobulą nuotrauką „Instagram“ ar „Flickr“, galite tiesiogiai parašyti autoriui. Dažnai kūrėjai leidžia naudoti savo darbus mainais už kokybišką nuorodą ar tiesiog paprašius. Svarbiausia – gauti raštišką sutikimą (gali būti ir el. laiškas), kuriame aiškiai nurodyta, kur ir kaip bus naudojamas kūrinys.
Baudos ir teisinės pasekmės
Lietuvoje autorių teisių pažeidimai nėra tik teorinė grėsmė. Teismų praktika rodo, kad autoriai vis drąsiau gina savo interesus. Kai pažeidimas nustatomas, pažeidėjui gali tekti atlyginti:
- Turtinę žalą: Tai suma, kurią būtumėte sumokėję už legalų kūrinio įsigijimą. Dažnai teismai taiko kompensacijos metodą, kai vietoj tikslių nuostolių skaičiavimo priteisiama kompensacija, kuri gali siekti iki 1000 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžių), nors praktikoje už vieną nuotrauką sumos dažniausiai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
- Neturtinę žalą: Už autoriaus vardo nenurodymą ar kūrinio iškraipymą.
- Bylinėjimosi išlaidas: Advokato paslaugos, žyminiai mokesčiai ir antstolių išlaidos dažnai viršija pačią kompensaciją už nuotrauką.
Svarbu žinoti, kad gavus pretenziją, paprastas nuotraukos ištrynimas problemos neišsprendžia. Pažeidimas jau buvo padarytas (kūrinys buvo viešai paskelbtas), todėl autorius vis tiek turi teisę reikalauti kompensacijos už tą laikotarpį, kai kūrinys buvo prieinamas.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skiltyje atsakome į konkrečius klausimus, kurie dažniausiai kyla svetainių administratoriams ir turinio kūrėjams susidūrus su autorinių teisių niuansais.
Ar galiu naudoti nuotrauką, jei joje pavaizduotas aš pats?
Tai paradoksalu, bet ne visada. Jei nuotrauką darė profesionalus fotografas (net ir vakarėlio metu), autorių teisės į nuotrauką priklauso jam, o jums priklauso teisė į atvaizdą. Jūs galite drausti publikuoti nuotrauką be jūsų sutikimo, tačiau patys publikuoti fotografo darytą nuotrauką be jo leidimo (ypač komerciniais tikslais) teisiškai negalite, nebent tai buvo aptarta sutartyje.
Kiek sekundžių muzikos ar vaizdo įrašo galima naudoti legaliai?
Egzistuoja populiarus mitas apie „15 sekundžių“ ar „3 natų“ taisyklę. Įstatymai nenustato jokios minimalios trukmės, kurią būtų galima laisvai vogti. Net ir kelios sekundės atpažįstamos melodijos gali būti traktuojamos kaip pažeidimas, ypač jei tai sudaro esminę jūsų turinio dalį. Išimtys taikomos tik citavimo tikslais (pvz., muzikos albumo apžvalga), bet ne foninei muzikai.
Ką daryti, jei mano svetainės turinį kūrė samdomas darbuotojas ar agentūra, ir jie panaudojo vogtą nuotrauką?
Pirminė atsakomybė dažniausiai krenta ant svetainės valdytojo (to, kas viešai skelbia turinį). Jei gausite pretenziją, tikėtina, kad baudą teks mokėti jums. Tačiau vėliau jūs galite regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš nesąžiningo darbuotojo ar paslaugų teikėjo, jei sutartyje buvo numatyta, kad jie garantuoja kuriamo turinio originalumą.
Ar galiu naudoti dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotus vaizdus be apribojimų?
Šiuo metu tai pilka zona, tačiau dauguma teisininkų sutinka, kad DI sugeneruoti vaizdai (pvz., per „Midjourney“ ar „DALL-E“) nėra saugomi autorių teisių, nes juos sukūrė ne žmogus. Tai reiškia, kad jūs galite juos naudoti gana laisvai, nerizikuodami gauti pretenzijų iš trečiųjų šalių. Tačiau, lygiai taip pat, jūs negalite uždrausti kitiems kopijuoti jūsų sugeneruotų vaizdų.
Veiksmai gavus pretenziją dėl autorinių teisių pažeidimo
Jei visgi nutiko taip, kad gavote laišką su reikalavimu susimokėti už neteisėtą turinio naudojimą, pirmoji taisyklė – nepanikuoti, bet ir neignoruoti. Ignoravimas dažniausiai veda tiesiai į teismą, kur sumos išauga kelis kartus.
Pirmiausia, patikrinkite pretenzijos pagrįstumą. Paprašykite įrodymų, kad besikreipiantis asmuo tikrai yra autorius arba atstovauja autoriui. Įsitikinkite, ar tikrai naudojote būtent tą nuotrauką. Kartais pasitaiko ir sukčių, kurie bando pasipelnyti iš viešai prieinamų kūrinių (Public Domain), teigdami, kad tai jų nuosavybė.
Jei pažeidimas akivaizdus, geriausia taktika – geranoriškas bendradarbiavimas. Nedelsiant pašalinkite turinį ir bandykite derėtis dėl kompensacijos dydžio. Dažnai autoriai ar jiems atstovaujančios agentūros sutinka sumažinti reikalaujamą sumą, jei mato, kad pažeidėjas elgiasi sąžiningai, pripažįsta klaidą ir siekia taikaus susitarimo be teismo įsikišimo. Tai padės sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko bei nervų.
