Netekti darbo – vienas didžiausių streso šaltinių žmogaus gyvenime, sukeliantis ne tik emocinę įtampą, bet ir finansinį nesaugumą. Būtent todėl, susidūrus su atleidimu, kiekvienam darbuotojui gyvybiškai svarbu žinoti savo teises, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Dažnai darbuotojai klaidingai mano, kad išeitinė išmoka priklauso visais atleidimo atvejais, arba atvirkščiai – sutinka išeiti „savo noru” ir praranda tūkstančius eurų, kurie jiems priklausytų pagal įstatymą. Finansinės garantijos dydis tiesiogiai priklauso nuo atleidimo pagrindo, darbo stažo įmonėje ir netgi derybinių įgūdžių nutraukiant darbo santykius. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime painius darbo teisės labirintus, kad tiksliai žinotumėte, ko galite reikalauti iš darbdavio ir kaip apskaičiuojama galutinė suma, kuri pasieks jūsų banko sąskaitą.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)
Tai yra dažniausiai pasitaikantis scenarijus, kai darbuotojui priklauso įstatymo garantuota išeitinė išmoka. Atleidimas pagal Darbo kodekso 57 straipsnį vyksta tuomet, kai darbo funkcija tampa perteklinė (etatų mažinimas), kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų (bet ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių) arba kai darbdavys keičia darbo organizavimą. Svarbiausia čia tai, kad iniciatyvą rodo darbdavys, o darbuotojas nėra padaręs jokio pažeidimo.
Šiuo atveju įstatymas numato aiškius išmokų dydžius, kurie priklauso nuo jūsų nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:
- Jei dirbote ilgiau nei vienerius metus: Jums priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Jei dirbote trumpiau nei vienerius metus: Jums priklauso 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios sumos yra „į rankas” gaunamos tik atskaičius mokesčius, todėl skaičiuojant realią naudą, reikia vertinti bruto (popierinį) atlyginimą. Be to, šalia piniginės išmokos, darbdavys privalo laikytis įspėjimo terminų. Standartinis įspėjimo terminas yra vienas mėnuo, tačiau jei darbo stažas trumpesnis nei metai – dvi savaitės. Šie terminai dvigubinami arba trigubinami darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, bei priešpensinio amžiaus asmenims.
Atleidimas šalių susitarimu (DK 54 str.) – erdvė deryboms
Daugelis teisininkų ir karjeros konsultantų sutinka, kad atleidimas šalių susitarimu yra lanksčiausias, bet kartu ir daugiausiai atidumo reikalaujantis būdas. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl bet kokių sąlygų, kurios tenkina abi puses. Čia nėra griežtų „lubų” ar „grindų” išeitinei išmokai, viskas priklauso nuo jūsų derybinės pozicijos.
Kodėl darbdaviai dažnai siūlo šį variantą? Nes tai leidžia nutraukti darbo santykius greitai, be ilgų įspėjimo terminų ir sumažina teisinių ginčų riziką ateityje. Darbuotojui tai naudinga, nes galima išsiderėti didesnę kompensaciją nei numato įstatymas.
Rekomenduojama praktika derantis dėl išėjimo šalių susitarimu:
- Jei darbdavys nori jus atleisti greitai, prašykite kompensacijos, kuri lygi nuo 3 iki 6 mėnesių jūsų vidutiniam atlyginimui.
- Į sutartį būtinai įtraukite punktą, kad išmoka sumokama paskutinę darbo dieną.
- Nepamirškite susitarti dėl nepanaudotų atostogų kompensavimo ir kitų priedų.
Atleidimas darbuotojo iniciatyva: kada gaunate pinigus?
Daugelis darbuotojų mano, kad išėjus iš darbo savo noru, jokios papildomos išmokos nepriklauso. Tai tiesa tik iš dalies. Svarbu skirti du skirtingus straipsnius – 55-ąjį ir 56-ąjį.
Išėjimas be svarbių priežasčių (DK 55 str.)
Jei tiesiog radote geresnį darbą arba nusprendėte pailsėti ir prašymą pateikiate be jokios specifinės priežasties (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų), išeitinė išmoka jums nepriklauso. Jums bus išmokėtas tik darbo užmokestis už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Išėjimas dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)
Situacija kardinaliai keičiasi, jei darbo sutartį nutraukiate dėl svarbių priežasčių. Tokiomis laikomos:
- Prastova ne dėl darbuotojo kaltės, besitęsianti ilgiau nei 30 dienų iš eilės.
- Jei darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą daugiau nei du mėnesius.
- Jei darbuotojas nebegali dirbti dėl ligos ar neįgalumo (pagrįsta medikų išvadomis).
- Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją.
Tokiais atvejais darbuotojui priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (arba 1 VDU, jei dirbta trumpiau nei metus). Tai labai svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai – išeidami jie turi teisę į 2 mėnesių išeitinę, jei prašyme teisingai nurodo atleidimo pagrindą.
Ilgalaikio darbo išmoka – papildomi pinigai iš „Sodros”
Be darbdavio mokamų išeitinių išmokų, Lietuvoje veikia Ilgalaikio darbo išmokų fondas. Tai valstybės garantija asmenims, kurie vienoje darbovietėje išdirbo 5 ar daugiau metų ir buvo atleisti darbdavio iniciatyva be savo kaltės (pagal DK 57 str.). Šią išmoką moka ne darbdavys, o „Sodra”, tačiau dėl jos reikia kreiptis patiems.
Išmokos dydžiai priklauso nuo stažo toje pačioje įmonėje:
- 5–10 metų stažas: 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmoka.
- 10–20 metų stažas: 2 VDU dydžio išmoka.
- 20 ir daugiau metų: 3 VDU dydžio išmoka.
Svarbu žinoti, kad kreiptis į „Sodrą” reikia ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Šis 3 mėnesių laukimo periodas skirtas tam, kad būtų įsitikinta, jog darbuotojas nebuvo vėl įdarbintas toje pačioje įmonėje (kad būtų išvengta piktnaudžiavimo).
Kaip apskaičiuojama išeitinė suma?
Visos minėtos išmokos skaičiuojamos remiantis jūsų Vidutiniu Darbo Užmokesčiu (VDU). Tai nėra tiesiog paskutinio mėnesio alga. VDU skaičiuojamas pagal paskutinius 3 kalendorinius mėnesius, ėjusius prieš atleidimo mėnesį.
Į skaičiavimą įtraukiama:
- Bazinis darbo užmokestis.
- Priedai už rezultatus, viršvalandžius, darbą naktį ar švenčių dienomis.
- Premijos (jei jos numatytos darbo apmokėjimo sistemoje).
Tarkime, jūsų atlyginimas svyravo: sausį uždirbote 1000 Eur, vasarį – 1200 Eur, kovą – 1100 Eur. Jūsų VDU bus apskaičiuojamas sudedant šias sumas ir dalinant iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus per tuos mėnesius. Tada gautas vienos dienos vidurkis dauginamas iš metinio vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį (arba pagal jūsų grafiką). Svarbu atsiminti, kad nuo išeitinės išmokos taip pat nuskaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir „Sodros” įmokos, lygiai taip pat, kaip ir nuo įprasto atlyginimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kada darbdavys privalo sumokėti išeitinę išmoką ir atsiskaityti?
Pagal Darbo kodeksą, visi atsiskaitymai su atleidžiamu darbuotoju turi būti atlikti paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitarė kitaip. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, darbuotojui priklauso netesybos – vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau kaip už 3 mėnesius.
Ar priklauso išeitinė išmoka bandomuoju laikotarpiu?
Jei atleidžiama bandomuoju laikotarpiu dėl to, kad darbuotojas „neišlaikė išbandymo”, išeitinė išmoka nepriklauso. Tačiau, jei darbuotojas atleidžiamas bandomuoju laikotarpiu ne dėl rezultatų, o, pavyzdžiui, dėl įmonės likvidavimo ar etatų mažinimo, bendrosios taisyklės gali galioti, nors praktikoje tai retas atvejis dėl trumpo stažo.
Kas nutinka, jei įmonė bankrutuoja ir neturi pinigų?
Jei įmonei iškelta bankroto byla ir ji negali atsiskaityti su darbuotojais, įsijungia Garantinis fondas. Iš šio fondo darbuotojams gali būti kompensuojamas nesumokėtas darbo užmokestis ir išeitinės išmokos, tačiau yra nustatytos maksimalios ribos (tam tikras skaičius minimalių mėnesinių algų).
Ar galiu gauti bedarbio pašalpą, jei gavau didelę išeitinę?
Taip, teisę į nedarbo draudimo išmoką turite, jei turite sukaupęs reikiamą stažą (12 mėn. per paskutinius 30 mėn.). Tačiau, jei gavote išeitinę išmoką, „Sodros” mokama nedarbo išmoka pradedama mokėti ne iš karto, o praėjus tiek mėnesių, už kiek laiko gavote išeitinę išmoką (pvz., jei gavote 2 mėn. išeitinę, pašalpą pradės mokėti po 2 mėnesių).
Praktiniai veiksmai gavus pranešimą apie atleidimą
Gavus žinią apie darbo sutarties nutraukimą, emocijos dažnai ima viršų, tačiau būtent šiuo momentu reikia išlikti itin racionaliems. Pirmiausia, niekada nepasirašykite jokių dokumentų „čia ir dabar”, ypač jei darbdavys spaudžia. Paprašykite laiko susipažinti su dokumentais. Visada patikrinkite, koks Darbo kodekso straipsnis nurodomas dokumente – nuo to priklauso jūsų piniginė. Jei darbdavys siūlo išeiti „savo noru” (DK 55 str.) vietoj atleidimo dėl etatų mažinimo (DK 57 str.), jis bando sutaupyti jūsų sąskaita. Tokiu atveju turėtumėte reikalauti arba forminti atleidimą pagal 57 straipsnį, arba derėtis dėl šalių susitarimo (DK 54 str.) su adekvačia finansine kompensacija. Atidžiai perskaitykite algalapį paskutinę dieną ir įsitikinkite, kad jums išmokėta ne tik išeitinė, bet ir kompensacija už visas nepanaudotas atostogas, kurių galėjo susikaupti per kelerius metus.
