Darbo santykių nutraukimas neretai tampa dideliu iššūkiu tiek emocine, tiek finansine prasme. Nesvarbu, ar sprendimas išeiti priimtas savo noru, ar darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, vienas svarbiausių klausimų darbuotojui visada lieka finansinis atsiskaitymas. Daugelis darbuotojų žino, kad jiems gali priklausyti tam tikros išmokos, tačiau retai kas tiksliai supranta, kaip jos skaičiuojamos, kokie mokesčiai taikomi ir kokių įstatyminių garantijų galima tikėtis. Tikslus išeitinės išmokos apskaičiavimas priklauso nuo daugelio kintamųjų: atleidimo pagrindo, darbo stažo įmonėje, vidutinio darbo užmokesčio bei sukauptų atostogų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus niuansus, kurie padės patiems pasitikrinti, ar galutinis atsiskaitymas buvo atliktas teisingai.
Svarbiausias faktorius – atleidimo pagrindas
Prieš pradedant skaičiuoti konkrečias sumas, būtina suprasti, kad išeitinė išmoka nėra privaloma visais atleidimo atvejais. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) griežtai reglamentuoja, kokiomis situacijomis darbdavys privalo mokėti papildomą kompensaciją, o kada – tik atlyginimą už dirbtą laiką ir nepanaudotas atostogas.
Dažniausiai pasitaikantys scenarijai ir jiems taikomos taisyklės:
- Savo noru (be svarbių priežasčių). Jei darbuotojas išeina iš darbo pateikęs prašymą be jokios svarbios priežasties (DK 55 str.), išeitinė išmoka jam nepriklauso. Išmokamas tik uždirbtas atlyginimas ir kompensacija už atostogas.
- Savo noru (dėl svarbių priežasčių). Jei darbuotojas nutraukia sutartį dėl ligos, neįgalumo, pensinio amžiaus ar prastovų (DK 56 str.), jam priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Jei dirbta trumpiau nei metus – 1 VDU.
- Šalių susitarimu. Tai vienas lanksčiausių būdų (DK 54 str.). Išeitinės išmokos dydis nėra ribojamas įstatymo – tai derybų objektas. Šalys gali susitarti dėl 1, 3 ar net 6 mėnesių algos dydžio kompensacijos.
- Darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės). Kai atleidžiama dėl etatų mažinimo, darbo organizavimo pakeitimų ar perteklinės funkcijos (DK 57 str.), įstatymas numato griežtus išmokų dydžius, priklausomai nuo stažo.
- Dėl darbuotojo kaltės. Šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, jokia išeitinė išmoka nemokama.
Kaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)?
Visos išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra grindžiamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Tai nėra tas pats, kas jūsų „popierinis” atlyginimas, nurodytas darbo sutartyje. VDU skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės nutarimas, ir ji yra gana specifinė.
Pagrindinė taisyklė: skaičiuojamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, vidurkis. Pavyzdžiui, jei esate atleidžiamas gegužės mėnesį, buhalterija ims vasario, kovo ir balandžio mėnesių duomenis.
Ką apima skaičiavimas?
Į VDU skaičiavimą įtraukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir:
- Priedai už pasiektus rezultatus;
- Mokėjimai už viršvalandžius, darbą naktį ar švenčių dienomis;
- Kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios yra apmokestinamos.
Tačiau į skaičiavimą neįtraukiamos vienkartinės premijos (pavyzdžiui, kalėdinės premijos ar dovanos), ligos pašalpos, kurias mokėjo darbdavys už pirmąsias dvi dienas, bei dienpinigiai.
Formulė paprastai atrodo taip:
- Sudedamas trijų mėnesių priskaičiuotas darbo užmokestis (Bruto).
- Sudedamos visos per tuos tris mėnesius faktiškai dirbtos darbo valandos arba dienos (priklausomai nuo to, ar darbuotojas dirbo pagal valandinį, ar dieninį grafiką).
- Gauta pajamų suma dalijama iš darbo dienų (arba valandų) skaičiaus. Taip gaunamas vienos dienos (ar valandos) VDU.
Išeitinės išmokos dydis pagal darbo stažą
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 57 str.), išeitinės išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko darbuotojas nepertraukiamai dirbo toje įmonėje. Darbo kodeksas numato dvi pagrindines kategorijas:
- Iki 1 metų stažas: išmokama 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- Didesnis nei 1 metų stažas: išmokama 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu paminėti, kad šios sumos yra „grindys”, o ne „lubos”. Kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti numatytos ir didesnės išmokos, tačiau jos negali būti mažesnės nei numato įstatymas.
Papildoma apsauga: Ilgalaikio darbo išmokų fondas
Daugelis darbuotojų nežino, kad jei jie įmonėje išdirbo labai ilgą laiką, jiems priklauso papildoma išmoka, kurią moka ne darbdavys, o „Sodra“ iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Tai galioja tik tais atvejais, kai atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (arba bankroto atveju).
Ši išmoka priklauso asmenims, kurie pas tą patį darbdavį nepertraukiamai dirbo 5 ar daugiau metų. Išmokos dydžiai yra tokie:
- Nuo 5 iki 10 metų stažas: 1 VDU dydžio išmoka.
- Nuo 10 iki 20 metų stažas: 2 VDU dydžio išmoka.
- 20 ir daugiau metų stažas: 3 VDU dydžio išmoka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl šios išmokos darbuotojas privalo savarankiškai kreiptis į „Sodrą“ per 6 mėnesius po atleidimo. Darbdavys šios dalies neišmoka kartu su galutiniu atsiskaitymu.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas
Nors tai nėra tiesioginė „išeitinė išmoka”, kompensacija už atostogas dažnai sudaro didelę galutinio atsiskaitymo dalį. Atleidžiant darbuotoją, privalu sumokėti už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tačiau egzistuoja apribojimas: kompensacija mokama ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas atostogas. Jei darbuotojas kaupė atostogas 5 metus ir jų nenaudojo, likusi dalis (viršijanti 3 metų limitą) yra anuliuojama, nebent darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl darbingumo netekimo ar vaiko priežiūros atostogų.
Skaičiavimas paprastas: sukauptų atostogų dienų skaičius dauginamas iš jūsų apskaičiuoto vienos dienos VDU.
Mokesčiai: kiek gausite „į rankas”?
Dažna klaida – tikėtis, kad priskaičiuota išeitinė išmoka ir atostogų kompensacija bus pervesta visa apimtimi. Šios išmokos yra laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl jos yra apmokestinamos praktiškai taip pat, kaip ir įprastas darbo užmokestis.
Nuo priskaičiuotos sumos bus nuskaičiuojama:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – standartinis 20%;
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98%;
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52% (plius papildomas kaupimas pensijai, jei kaupiate II pakopoje).
Vienintelė išimtis – tam tikros kompensacijos, kurias moka Ilgalaikio darbo išmokų fondas, gali turėti kitokį mokestinį traktavimą priklausomai nuo tuo metu galiojančių teisės aktų, tačiau darbdavio mokama dalis visada apmokestinama.
Konkretus pavyzdys skaičiavimui
Kad viskas būtų aiškiau, panagrinėkime hipotetinę situaciją. Darbuotojas Jonas atleidžiamas darbdavio iniciatyva (mažinant etatus). Jo stažas įmonėje – 3 metai. Jis turi sukaupęs 10 dienų nepanaudotų atostogų.
Jono pajamos per paskutinius 3 mėnesius:
- Mėnuo 1: 1500 Eur (21 d. d.)
- Mėnuo 2: 1600 Eur (su priedu) (22 d. d.)
- Mėnuo 3: 1500 Eur (20 d. d.)
Skaičiavimas:
- Viso pajamų: 1500 + 1600 + 1500 = 4600 Eur.
- Viso dienų: 21 + 22 + 20 = 63 d. d.
- Vienos dienos VDU: 4600 / 63 = 73,02 Eur.
- Išeitinė išmoka: Kadangi stažas > 1 metai, priklauso 2 VDU. Standartinis mėnuo turi apie 21 d.d., tad apytiksliai 2 mėn = 42 d.d.
(Pastaba: Tikslus mėnesio dienų skaičius imamas pagal metinį vidurkį, nustatytą socialinės apsaugos ir darbo ministro, dažniausiai apie 21 d.d.).
Sakykim, 2 VDU = 73,02 Eur * 42 d.d. = 3066,84 Eur (Bruto). - Atostogų kompensacija: 10 dienų * 73,02 Eur = 730,20 Eur (Bruto).
- Viso „ant popieriaus”: 3797,04 Eur.
Nuo šios sumos bus nuskaičiuoti mokesčiai, ir likusi dalis pervesta Jonui.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar išeitinė išmoka mokama, jei išeinu bandomuoju laikotarpiu?
Jei išeinate savo noru arba esate atleidžiamas dėl to, kad neišlaikėte bandomojo laikotarpio egzamino, išeitinė išmoka nepriklauso. Jums bus sumokėta tik už dirbtą laiką ir nepanaudotas atostogas.
Kada darbdavys privalo atsiskaityti?
Pagal Darbo kodeksą, pilnas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju privalo būti atliktas paskutinę jo darbo dieną, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Jei darbdavys vėluoja, darbuotojui priklauso netesybos (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką).
Ar galiu gauti bedarbio pašalpą gavęs išeitinę išmoką?
Taip, registruotis Užimtumo tarnyboje galite iškart po atleidimo. Tačiau bedarbio išmokos mokėjimas gali būti atidėtas tiek mėnesių, už kiek gavote išeitinę išmoką. Pavyzdžiui, jei gavote 2 mėnesių dydžio išeitinę, „Sodros“ mokama nedarbo išmoka gali prasidėti po 2 mėnesių.
Ar atostoginiai įeina į VDU skaičiavimą?
Ne. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atostoginiai nėra traukiami į bendrą pajamų sumą. Imamas tik darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką ir priedai.
Ką daryti, jei darbdavys siūlo pasirašyti „savo noru”, nors naikina etatą?
Tai dažna praktika, siekiant sutaupyti. Jei pasirašysite prašymą atleisti savo noru (55 str.), prarasite teisę į 2 VDU išeitinę išmoką ir galimybę gauti ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Tokiu atveju geriau nesutikti ir laukti oficialaus įspėjimo apie atleidimą arba derėtis dėl atleidimo šalių susitarimu su tinkama kompensacija.
Ginčų sprendimo tvarka ir terminai
Net ir geriausiai išmanant įstatymus, pasitaiko situacijų, kai darbdavys atsisako mokėti priklausančią išeitinę išmoką arba neteisingai apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį. Tokiu atveju darbuotojas neturėtų nuleisti rankų. Pirmasis žingsnis visada turėtų būti raštiškas kreipimasis į darbdavį su prašymu paaiškinti skaičiavimus ir ištaisyti klaidą.
Jei taikiai susitarti nepavyksta, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai yra nemokama ir greita procedūra. Svarbu atkreipti dėmesį į terminus: kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų galima per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi tokią pačią galią kaip ir teismo sprendimas, todėl tai yra efektyvus įrankis savo uždirbtiems pinigams atgauti.
