Darbo santykių pabaiga dažnai būna vienas labiausiai stresą keliančių įvykių žmogaus gyvenime, nepriklausomai nuo to, ar sprendimą priėmėte jūs, ar jūsų darbdavys. Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas gana griežtai reglamentuoja atleidimo procedūras, terminus bei išmokas, tačiau praktika rodo, kad darbuotojai vis dar dažnai pasimeta teisiniuose terminuose ir nežino savo teisių. Dažnai manoma, kad „naujasis“ Darbo kodeksas (nors galioja jau kelerius metus) suteikia visas galias darbdaviams, tačiau tai nėra tiesa. Darbuotojas turi svarių svertų derybose dėl išeitinės kompensacijos, o tam tikrais atvejais atleidimas apskritai yra draudžiamas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos privalo žinoti kiekvienas dirbantis asmuo, kad išvengtų finansinių nuostolių ir neteisėtų darbdavio veiksmų.
Atleidimas šalių susitarimu: derybų menas
Pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių ir dažniausiai pasitaikančių būdų. Tai situacija, kai viena šalis pasiūlo nutraukti santykius, o kita su tuo sutinka. Svarbiausia čia – savanoriškumas ir derybos.
Gavę pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojai dažnai daro klaidą manydami, kad privalo sutikti su pirmosiomis darbdavio sąlygomis. Įstatymas nenumato konkretaus išeitinės išmokos dydžio šiuo atveju – tai yra išimtinai derybų objektas. Praktikoje dažnai sutariama dėl 2, 3 ar net daugiau vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio kompensacijos, priklausomai nuo darbuotojo stažo, užimamų pareigų ir įmonės situacijos.
Jūs turite teisę per 5 darbo dienas apsvarstyti pasiūlymą. Jei per šį laiką neatsakote, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Jei sutinkate, sudaromas raštiškas susitarimas, kuriame privalo būti aiškiai nurodyta:
- Darbo sutarties nutraukimo data;
- Kompensacijos dydis (atskaičius mokesčius arba „ant popieriaus“);
- Nepanaudotų atostogų kompensavimo tvarka;
- Kitos sąlygos (pvz., konfidencialumas).
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva: kada priklauso išmoka?
Daugelis darbuotojų mano, kad išėjus iš darbo savo noru, jokia išeitinė išmoka nepriklauso. Tai tiesa tik iš dalies. Svarbu skirti du skirtingus Darbo kodekso straipsnius: 55-ąjį ir 56-ąjį.
Nutraukimas be svarbių priežasčių (55 str.): Tai klasikinis „išėjimas savo noru“. Darbuotojas turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (išskyrus bandomąjį laikotarpį, kai terminas – 3 darbo dienos). Šiuo atveju išeitinė išmoka pagal įstatymą nepriklauso, nebent ji numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Nutraukimas dėl svarbių priežasčių (56 str.): Tai situacija, kurią darbuotojai dažnai pamiršta. Jūs galite nutraukti sutartį ir gauti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką (jei dirbote ilgiau nei metus) arba 1 VDU (jei trumpiau), esant šioms aplinkybėms:
- Prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per metus;
- Darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas atlyginimas;
- Darbuotojas nebegali dirbti dėl ligos ar neįgalumo;
- Darbuotojas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją.
Jei atitinkate bent vieną iš šių kriterijų, prašyme atleisti iš darbo būtinai nurodykite 56 straipsnį ir pateikite tai įrodančius dokumentus.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
Tai dažniausiai pasitaikantis scenarijus reorganizacijų ar etatų mažinimo metu (Darbo kodekso 57 str.). Čia darbuotojo apsauga yra griežčiausia. Darbdavys gali atleisti darbuotoją tik esant realioms priežastims, nesusijusioms su darbuotoju asmeniškai (pvz., darbo organizavimo pakeitimai, perteklinė funkcija), ir privalo laikytis griežtų įspėjimo terminų.
Standartinis įspėjimo terminas yra 1 mėnuo. Tačiau šis terminas dvigubinamas arba trigubinamas socialiai pažeidžiamoms grupėms:
- Darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 5 metai – įspėjimas prieš 2 mėnesius;
- Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų (arba neįgalų vaiką iki 18 metų) – įspėjimas prieš 2 mėnesius;
- Neįgaliems darbuotojams – įspėjimas prieš 3 mėnesius;
- Darbuotojams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 2 metai – įspėjimas prieš 3 mėnesius.
Atleidžiant pagal šį straipsnį, darbdavys privalo išmokėti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką (jei stažas įmonėje viršija 1 metus) arba 0,5 VDU (jei stažas mažesnis). Svarbu žinoti, kad darbuotojams, turintiems 5 metų ar didesnį stažą toje pačioje darbovietėje, papildomai priklauso Ilgalaikio darbo išmoka, kurią moka ne darbdavys, o „Sodra“ iš specialaus fondo. Jos dydis priklauso nuo stažo trukmės (nuo 1 iki 3 VDU). Dėl šios išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“ per 6 mėnesius po atleidimo.
Atleidimas darbdavio valia: greita, bet brangu
Naujajame Darbo kodekse atsirado naujovė – atleidimas darbdavio valia (59 str.). Tai reiškia, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją nenurodydamas jokios konkrečios priežasties, tiesiog dėl to, kad „nesutapo auros“ ar pasikeitė vadovo nuomonė. Tačiau šis būdas darbdaviui yra brangus ir turi apribojimų.
Pirma, darbdavys privalo įspėti prieš 3 darbo dienas ir sumokėti ne mažesnę kaip 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Tai yra kaina už greitą atsisveikinimą. Antra, šio straipsnio negalima taikyti valstybės ir savivaldybių įmonėse bei biudžetinėse įstaigose. Tai dažniausiai taikoma privataus sektoriaus vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims, kai akcininkai nori greitų pokyčių.
Drausminis atleidimas: kai padaroma šiurkšti klaida
Pats nemaloniausias scenarijus – atleidimas dėl darbuotojo kaltės (58 str.). Tai gali įvykti padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pvz., vagystė, pasirodymas darbe neblaiviam, konfidencialios informacijos atskleidimas, smurtas) arba per paskutinius 12 mėnesių padarius antrą tokį patį eilinį pažeidimą.
Esminiai momentai:
- Atleidžiama be įspėjimo termino;
- Išeitinė išmoka nemokama;
- Privalo būti atliktas tyrimas ir gautas darbuotojo pasiaiškinimas.
Svarbu žinoti, kad darbdavys negali atleisti „atbuline data“ ar be įrodymų. Jei darbdavys spaudžia jus rašyti pareiškimą „savo noru“ grasindamas atleisti „už pravaikštas“, nepasiduokite spaudimui, jei nesate padarę pažeidimo. Atleidimą pagal 58 str. gana dažnai pavyksta užginčyti Darbo ginčų komisijoje, jei darbdavys netinkamai fiksavo pažeidimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar mane gali atleisti, kol turiu nedarbingumo pažymėjimą?
Paprastai darbdavys negali įteikti įspėjimo apie atleidimą ir atleisti darbuotojo laikinojo nedarbingumo metu (biuletenio metu), taip pat atostogų metu. Tačiau yra išimčių: pavyzdžiui, atleidimas šalių susitarimu galimas ir ligos metu. Taip pat, jei sergate labai ilgai, darbo vieta saugoma ribotą laiką, tačiau pats atleidimo procesas dažniausiai pradedamas tik darbuotojui sugrįžus į darbą.
Kokia apsauga taikoma nėščiosioms ir tėvams?
Tai yra labiausiai saugoma grupė. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos pačios iniciatyva arba pasibaigus terminuotai sutarčiai. Atleidimas darbdavio iniciatyva (pvz., mažinant etatus) yra draudžiamas. Darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, negali būti atleisti darbdavio iniciatyva be kaltės (57 str.), jei įmonėje lieka darbuotojų, atliekančių tą patį darbą.
Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) išeitinei?
VDU skaičiuojamas pagal paskutinius 3 kalendorinius mėnesius, einančius prieš atleidimo mėnesį. Į skaičiavimą įtraukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir priedai, priemokos bei premijos. Jei pastaruoju metu gavote didelius priedus, jūsų išeitinė gali būti gerokai didesnė nei standartinė alga.
Ką daryti, jei darbdavys verčia pasirašyti dokumentus, kurių nesuprantu?
Niekada nepasirašinėkite dokumentų „čia ir dabar“. Jūs turite teisę paprašyti dokumento kopijos, parsinešti ją namo, pasitarti su teisininku ar šeimos nariais. Parašas ant dokumento, kuriame teigiama, kad „pretenzijų neturiu“, gali užkirsti kelią vėliau ginti savo teises.
Neteisėtas atleidimas: kur kreiptis ir ko reikalauti?
Jeigu manote, kad buvote atleistas neteisėtai – pavyzdžiui, be įspėjimo, netinkamai apskaičiavus stažą, pažeidus pirmenybės teisę likti darbe arba fiktyviai apkaltinus darbo drausmės pažeidimu – turite veikti greitai. Pagrindinė institucija, nagrinėjanti tokius ginčus, yra Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kreipimasis į DGK yra nemokamas. Jums nereikia samdytis brangių advokatų, pakanka užpildyti prašymą ir pridėti turimus įrodymus (darbo sutartį, atleidimo lapelį, susirašinėjimą el. paštu ir kt.). Svarbiausia – nepraleisti termino. Kreiptis į DGK dėl neteisėto atleidimo būtina per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai gavote dokumentą apie darbo sutarties nutraukimą. Dėl kitų pažeidimų (pvz., neišmokėtos algos) terminas yra 3 mėnesiai.
Jei komisija pripažįsta atleidimą neteisėtu, ji gali priimti sprendimą grąžinti jus į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Jei į darbą grįžti nenorite arba tai neįmanoma, komisija gali priteisti kompensaciją, kurios dydis siekia iki 6 vidutinių darbo užmokesčių (priklausomai nuo darbo stažo), bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (bet ne daugiau kaip už vienerius metus).
Tad gavus atleidimo lapelį, svarbiausia nepasiduoti emocijoms, atidžiai perskaityti nurodytą Darbo kodekso straipsnį ir patikrinti, ar darbdavys laikėsi visų privalomų procedūrų. Žinojimas yra geriausias ginklas darbo rinkoje.
