Ar galima atsiimti pensiją? Ekspertai paaiškino tvarką

Pensijų kaupimo tema Lietuvoje yra viena jautriausių ir daugiausiai diskusijų keliančių sričių. Daugelis gyventojų, matydami savo sąskaitose sukauptas tūkstantines sumas, natūraliai kelia klausimą: ar galiu šiais pinigais pasinaudoti dabar, kai jų labiausiai reikia, ar jie „užrakinti“ iki senatvės? Finansų ekspertai ir teisininkai pabrėžia, kad atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ arba „ne“. Nors bendra taisyklė teigia, kad antrosios pakopos pensijų fondų lėšos yra skirtos tik senatvei, egzistuoja tam tikros išimtys, skirtingi išmokėjimo metodai ir niuansai, priklausantys nuo sukauptos sumos dydžio. Suprasti šią sistemą yra kritiškai svarbu, norint ne tik teisingai planuoti savo finansinę ateitį, bet ir žinoti, ko tikėtis sulaukus pensinio amžiaus, bei kokios galimybės egzistuoja tiems, kurie nori nutraukti kaupimą.

Kodėl antrosios pakopos lėšos yra „neliečiamos“?

Pagrindinis antrosios pakopos pensijų fondų principas – užtikrinti orias pajamas senatvėje, papildant valstybinę „Sodros“ pensiją. Būtent dėl šios socialinės paskirties įstatymai griežtai riboja galimybę pasiekti šiuos pinigus anksčiau laiko. Ekspertai aiškina, kad antroji pakopa yra sukonstruota kaip ilgalaikis taupymas, kuriame dalyvauja ne tik pats gyventojas, bet ir valstybė, skirdama skatinamąsias įmokas.

Kadangi valstybė prisideda mokesčių mokėtojų pinigais, ji nustato taisykles, draudžiančias paprastą lėšų išgryninimą bet kuriuo metu. Tai apsaugo būsimus pensininkus nuo pagundos išleisti senatvei skirtus pinigus trumpalaikiams poreikiams. Tačiau situacija keičiasi pasiekus pensinį amžių arba tam tikrais specifiniais atvejais, kuriuos būtina žinoti.

Išmokėjimo būdai: viskas priklauso nuo sukauptos sumos

Vienas dažniausių nesusipratimų kyla dėl to, kaip pinigai išmokami. Dauguma žmonių tikisi, kad sulaukę pensinio amžiaus galės tiesiog pasiimti visą sukauptą sumą vienu pavedimu. Ekspertai įspėja: tai pavyks ne visiems. Išmokėjimo būdas tiesiogiai priklauso nuo sukauptos sumos dydžio, kuris yra lyginamas su kasmet indeksuojamais dydžiais.

Šiuo metu galiojanti tvarka išskiria tris pagrindines kaupėjų grupes:

  • Vienkartinė išmoka: Jei sukaupta suma yra maža (orientaciniai skaičiai nuolat kinta, bet dažniausiai tai suma iki 5000–5400 Eur ribos), tuomet asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, gali atsiimti visus pinigus iš karto. Tai yra patraukliausias scenarijus daugeliui kaupėjų.
  • Periodinės išmokos: Jei sukaupta suma yra vidutinė (tarp maždaug 5400 Eur ir 10 800 Eur), visa suma iš karto neišmokama. Vietoje to, fondas moka periodines išmokas tol, kol baigsis lėšos. Tai reiškia, kad pinigai vis tiek lieka fondo valdymui ir yra pamažu pervedami į pensininko sąskaitą.
  • Privalomasis pensijų anuitetas: Tai daugiausiai diskusijų kelianti dalis. Jei sukaupta suma viršija nustatytą viršutinę ribą (šiuo metu apie 10 800 Eur ir daugiau), gyventojas privalo įsigyti pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad sukaupti pinigai pervedami „Sodrai“, kuri įsipareigoja mokėti priedą prie pensijos iki pat asmens mirties.

Pensijų anuitetas: saugumas ar pinigų praradimas?

Ekspertai pastebi, kad būtent anuiteto sąvoka gąsdina daugelį kaupėjų. Žmonės baiminasi, kad ankstyvos mirties atveju didelė sukaupta suma „dings“ valstybės biudžete. Tačiau svarbu suprasti, kad egzistuoja skirtingos anuiteto rūšys, kurios siūlo skirtingas garantijas:

  1. Standartinis anuitetas: Moka didžiausias mėnesines išmokas, tačiau nėra paveldimas. Mirties atveju likutis nėra grąžinamas artimiesiems.
  2. Standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu: Išmokos šiek tiek mažesnės, tačiau garantuojama, kad jei pensininkas mirs nepraėjus tam tikram laikotarpiui (pvz., 15 metų), likusi neišmokėta dalis atiteks paveldėtojams.
  3. Atidėtasis anuitetas: Dalis sukauptos sumos (kuri viršija ribas) skiriama anuitetui pirkti, o kita dalis gali būti išmokama kaip periodinės išmokos.

Pasirinkimas tarp šių variantų yra kritinis momentas, lemiantis, ar jūsų dešimtmečius kaupti pinigai taps parama jūsų vaikams, ar tiesiog užtikrins didesnes jūsų asmenines pajamas.

Konstitucinio Teismo sprendimai ir sistemos pokyčiai

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla kalbos apie galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri apribojimai nutraukti sutartį gali prieštarauti Konstitucijai, jei nenumatytos išimtys dėl svarbių priežasčių. Tai sukėlė lūkesčių bangą, kad sistema taps lankstesnė.

Politikai ir ekspertai šiuo metu diskutuoja apie įstatymų pataisas, kurios leistų gyventojams nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, sunkiai ligai, neįgalumui ar kitoms kritinėms gyvenimo situacijoms. Tačiau kol kas tai nėra visuotinė „teisė pasiimti pinigus“, o tik griežtai reglamentuotos išimtys, kurios vis dar yra derinimo procese.

Trečiosios pakopos fondai – visai kita istorija

Kalbėdami apie pensijų atsiėmimą, ekspertai pabrėžia būtinybę nemaišyti II ir III pakopų. III pakopa yra visiškai savanoriškas kaupimas, todėl taisyklės čia kur kas liberalesnės. Iš III pakopos fondų pinigus galima atsiimti bet kada, tačiau čia galioja mokestiniai niuansai:

  • Jei pasinaudojote GPM (gyventojų pajamų mokesčio) lengvata įmokoms, atsiimant pinigus anksčiau nei 5 metai iki pensijos, gali tekti grąžinti valstybei pasinaudotą lengvatą (sumokėti 15 proc. GPM).
  • Išlaikius lėšas iki nustatyto minimalaus termino, išmokos yra neapmokestinamos.

Paveldimumas: kas nutinka mirus kaupėjui?

Vienas didžiausių mitų – kad pensijų fonduose esantys pinigai dingsta mirties atveju. Antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas yra privati nuosavybė ir yra paveldimas. Tai reiškia, kad jei kaupėjas miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visa jo sukaupta suma (pinigine išraiška) atitenka teisėtiems paveldėtojams.

Paveldėtojai gali rinktis: gauti išmoką pinigais į savo sąskaitą arba pervesti lėšas į savo pensijų fondą. Situacija tampa sudėtingesnė tik tuomet, kai asmuo jau yra išėjęs į pensiją ir įsigijęs anuitetą be paveldėjimo garantijos. Būtent todėl ekspertai rekomenduoja atidžiai rinktis anuiteto rūšį.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Siekiant aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie pensijų išmokas ir kaupimą.

Ar galiu atsiimti pinigus iš II pakopos, jei emigruoju?
Paprastai – ne. Emigracija nėra pagrindas nutraukti kaupimo sutartį ir atsiimti lėšas. Jūsų pinigai lieka fonde ir toliau investuojami, o išmoką galėsite gauti sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvenate.

Ar galiu sustabdyti įmokų mokėjimą nenutraukdamas sutarties?
Taip. Įstatymai numato galimybę laikinai sustabdyti įmokų pervedimą („atostogos nuo kaupimo“) iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Tačiau visiškai nutraukti dalyvavimą sistemoje, jei jau esate įsitraukęs, yra sudėtinga ir dažnai neįmanoma be svarbių priežasčių.

Kas atsitiks su mano pinigais, jei pensijų fondų valdymo įmonė bankrutuos?
Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdymo įmonės turto. Tai reiškia, kad įmonės bankroto atveju jūsų sukauptos lėšos yra saugios – jos tiesiog būtų perduotos valdyti kitai įmonei. Be to, veikia griežta Lietuvos banko priežiūra.

Ar galiu dalį pinigų atsiimti vienkartine išmoka, o kitą dalį gauti kaip anuitetą?
Tai įmanoma tik tuo atveju, jei sukaupta suma yra labai didelė (viršija 60 tūkst. eurų). Tuomet dalis, viršijanti šią ribą, gali būti išmokėta vienkartine išmoka, o už likusią dalį perkamas anuitetas.

Strategijos, kaip maksimaliai išnaudoti kaupimo sistemą

Supratus, kad galimybės tiesiog „pasiimti pinigus“ yra ribotos, svarbiausia tampa teisinga kaupimo strategija. Ekspertai pataria ne tik pasyviai stebėti, kaip nuskaičiuojamos įmokos, bet ir aktyviai domėtis savo fondo rezultatais. Jauniems žmonėms rekomenduojama rinktis rizikingesnius, akcijų fondus, kurie ilguoju laikotarpiu generuoja didesnę grąžą, o artėjant pensijai sistema automatiškai perkelia į saugesnius fondus.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad sukaupus didesnę sumą, atsiveria platesnės pasirinkimo galimybės senatvėje. Pavyzdžiui, sukaupus sumą, kuri yra ties riba tarp periodinių išmokų ir anuiteto, kartais verta pasvarstyti apie papildomas savanoriškas įmokas arba atvirkščiai – lūkesčių valdymą, kad patektumėte į jums palankesnę išmokėjimo kategoriją. Galutinis tikslas turėtų būti ne tik galimybė atsiimti pinigus, bet ir užsitikrinti, kad senatvėje gyvenimo kokybė nenukentėtų.