Renkantis anglų kalbos korepetitorių svarbu vertinti ne tik jo patirtį ar kvalifikaciją, bet ir tai, kaip organizuojamos pamokos bei ar mokymo būdas atitinka mokinio tikslus. Vienam reikia sustiprinti gramatikos pagrindus, kitam – pasiruošti egzaminui, o trečiam daugiausia sunkumų kelia kalbėjimas.
Anglų kalboje teorinės žinios ir gebėjimas jas pritaikyti ne visada sutampa. Mokinys gali gerai atlikti gramatikos pratimus, tačiau sunkiau reikšti mintis žodžiu ar suprasti natūralią kalbą klausydamas. Todėl renkantis anglų kalbos korepetitorių verta pirmiausia apsibrėžti, kokio rezultato siekiama ir kokių įgūdžių labiausiai trūksta, o užsiregistruoti į pamokas galite Corepetitus.lt tinklapyje.
Toliau aptarsime, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis specialistą ir kokių pokyčių realistiška tikėtis per pirmuosius kelis mėnesius.
Kodėl anglų kalbos mokymasis skiriasi nuo daugelio kitų dalykų?
Kalbos mokymasis apima ne tik taisyklių ar žodžių įsiminimą. Reikia išmokti juos greitai atpažinti ir vartoti skaitant, klausant, rašant bei kalbant.
Mokinys gali puikiai žinoti, kada vartojamas tam tikras laikas, tačiau spontaniškai kalbėdamas vis tiek ilgai galvoti, kaip sudaryti sakinį. Tai normalu – teorinės žinios tampa praktiniu įgūdžiu tik reguliariai jas naudojant.
Ar visi anglų kalbos korepetitoriai dirba vienodai?
Ne. Skiriasi ne tik mokytojų patirtis, bet ir jų darbo kryptis.
Vieni daugiau dirba su mokyklos programa ir padeda užpildyti konkrečias žinių spragas. Kiti specializuojasi egzaminų pasiruošime, akademiniame rašyme ar kalbėjimo praktikoje. Dar kiti dirba su jaunesniais vaikais arba suaugusiaisiais.
Todėl prieš renkantis svarbu žinoti, ko tikitės iš pamokų. Jei tikslas – pasiruošti egzaminui, verta ieškoti mokytojo, gerai išmanančio jo formatą ir vertinimo kriterijus. Jei didžiausia problema – kalbėjimas, daugiau naudos gali duoti pamokos, kuriose mokinys reguliariai ir kryptingai vartoja kalbą praktiškai.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis anglų kalbos korepetitorių?
Platus pasirinkimas savaime nepalengvina sprendimo. Todėl verta vertinti ne tik mokytojo aprašymą, bet ir tai, kaip jis planuoja darbą su konkrečiu mokiniu.
Kokių klausimų verta paklausti?
Prieš pradedant pamokas galima pasidomėti:
- kaip nustatomas pradinis mokinio lygis;
- kaip sudaromas mokymosi planas;
- kiek pamokoje skiriama laiko kalbėjimui, klausymui, skaitymui ir rašymui;
- kaip dirbama su gramatikos bei žodyno spragomis;
- kaip stebima pažanga;
- ar užduotys pritaikomos prie mokinio amžiaus ir tikslo;
- kokia savarankiška praktika rekomenduojama tarp pamokų.
Svarbu ne tai, kad egzistuotų vienas „teisingas“ pamokos modelis. Mokiniui, besiruošiančiam egzaminui, pamokos gali atrodyti visai kitaip nei vaikui, kuriam svarbiausia pradėti drąsiau kalbėti.
Ar svarbus mokytojo bendravimo būdas?
Taip. Ypač dirbant su vaikais ir paaugliais svarbu, kad mokinys nebijotų klausti ir klysti.
Mokytojas neturi ignoruoti klaidų, tačiau nuolatinis kiekvieno sakinio stabdymas ir taisymas taip pat gali trukdyti sklandžiam kalbėjimui. Vienose užduotyse svarbiau tikslumas, kitose – gebėjimas išreikšti mintį nenutraukiant kalbos.
Geras mokytojas geba pasirinkti, kada klaidą verta ištaisyti iš karto, o kada geriau ją aptarti po užduoties.
Ko tikėtis per pirmą mėnesį?
Pirmasis mėnuo dažniausiai yra skirtas ne staigiam rezultatui, o pradinio lygio ir mokymosi krypties nustatymui.
Per pirmąsias pamokas korepetitorius turėtų suprasti, ką mokinys jau moka, kur dažniausiai klysta ir kokie tikslai yra svarbiausi.
Kas turėtų paaiškėti per pirmąsias pamokas?
Palaipsniui turėtų išryškėti:
- Dabartinis kalbos lygis ir stipresnės bei silpnesnės sritys.
- Pagrindinis mokymosi tikslas.
- Temos ar įgūdžiai, kuriems reikės daugiau dėmesio.
- Pamokų ir savarankiško darbo kryptis.
- Mokymo būdas, kuris mokiniui padeda geriausiai suprasti ir įsiminti medžiagą.
Nebūtina tikėtis, kad visa tai bus tiksliai nustatyta per vieną pamoką. Kartais mokytojas tik po kelių susitikimų pamato, kaip mokinys elgiasi su skirtingomis užduotimis.
Ko tikėtis per antrą ir trečią mėnesį?
Jei pamokos vyksta reguliariai ir mokinys bent šiek tiek praktikuojasi tarp jų, per kelis mėnesius gali pradėti ryškėti pirmieji pokyčiai.
Jie nebūtinai iš karto atsispindės pažymiuose.
Kokie ženklai gali rodyti pažangą?
Galite pastebėti, kad mokinys:
- lengviau formuluoja sakinius;
- rečiau ilgai ieško paprastų žodžių;
- geriau supranta klausomą ar skaitomą tekstą;
- dažniau pats pastebi savo klaidas;
- drąsiau atsakinėja žodžiu;
- geriau pritaiko anksčiau išmoktas gramatikos struktūras;
- savarankiškiau atlieka mokyklines užduotis.
Jei pagrindinis tikslas yra egzaminas, pažangą verta vertinti ir pagal konkrečių užduočių rezultatus. Jei tikslas – kalbėjimas, svarbesni gali būti sklandumas, žodyno vartojimas ir gebėjimas palaikyti pokalbį.
Todėl progreso matavimo būdas turėtų atitikti pradinį tikslą.
