Artimojo netektis yra vienas didžiausių emocinių sukrėtimų žmogaus gyvenime, tačiau šiuo sunkiu laikotarpiu tenka spręsti ne tik gedulo, bet ir daugybę biurokratinių bei finansinių klausimų. Laidotuvių organizavimas reikalauja skubių sprendimų ir nemenkų išlaidų, kurios gali tapti didžiule našta šeimos biudžetui. Siekdama palengvinti šią naštą, valstybė numato finansinės paramos mechanizmus, skirtus padengti bent dalį laidojimo išlaidų. Svarbu žinoti, kad finansinė pagalba nėra suteikiama automatiškai – mirusiojo artimieji arba asmenys, organizuojantys laidotuves, turi patys inicijuoti procesą ir pateikti atitinkamus prašymus. Nors pinigai negali sumažinti netekties skausmo, laiku gauta informacija apie priklausančias išmokas padeda išvengti papildomo streso ir finansinės nežinomybės.
Vienkartinė laidojimo pašalpa: kas tai ir kam ji skirta?
Pagrindinė valstybės skiriama parama mirties atveju yra vienkartinė laidojimo pašalpa. Tai tikslinė išmoka, skirta padengti būtinąsias laidojimo išlaidas, tokias kaip karstas, transportavimas, duobės kasimas ar kremavimas. Svarbiausia, ką reikia suprasti apie šią išmoką, yra tai, kad ji mokama už kiekvieną mirusį asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo ar jo šeimos turtinės padėties.
Ši pašalpa nėra palikimo dalis ir nėra apmokestinama. Jos paskirtis – tiesiogiai prisidėti prie oraus atsisveikinimo su mirusiuoju. Įstatymai numato, kad teisę gauti šią pašalpą turi laidojantis asmuo. Tai dažniausiai būna šeimos narys (sutuoktinis, vaikai, tėvai), tačiau įstatymas griežtai neapriboja gavėjų rato tik giminaičiais. Jei mirusįjį laidoja kaimynas, draugas ar net juridinis asmuo (pavyzdžiui, globos namai), jie taip pat turi teisę į šią išmoką, jei pateikia įrodymus, kad būtent jie organizuoja laidotuves.
Koks yra laidojimo pašalpos dydis?
Laidojimo pašalpos dydis yra susietas su Bazinės socialinės išmokos (BSĮ) dydžiu, kuris yra kasmet indeksuojamas atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje. Pagal galiojančią tvarką, laidojimo pašalpa sudaro 8 BSĮ dydžius.
Norint sužinoti tikslią sumą eurais, reikia žinoti einamųjų metų BSĮ rodiklį. Pavyzdžiui, 2024 metais BSĮ siekia 55 eurus. Tai reiškia, kad vienkartinė laidojimo pašalpa yra:
8 × 55 Eur = 440 Eur.
Ši suma yra fiksuota ir nekinta priklausomai nuo realių laidotuvių išlaidų. Net jei laidotuvės kainavo mažiau arba žymiai daugiau, valstybė išmoka nustatytą 8 BSĮ dydžio sumą. Svarbu paminėti, kad keičiantis metams ir didėjant BSĮ rodikliui, atitinkamai didėja ir laidojimo pašalpa, todėl kreipiantis dėl išmokos visada taikomas mirties dieną galiojęs dydis.
Išmokos iš „Sodros“: pensijos ir ligos išmokos mirties atveju
Be savivaldybių administruojamos laidojimo pašalpos, mirusiojo artimiesiems gali priklausyti ir kitos išmokos, kurias administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“). Šios išmokos priklauso nuo to, ar miręs asmuo gavo pensiją, ar buvo dirbantis ir draustas socialiniu draudimu.
Jeigu miręs asmuo buvo pensininkas, „Sodra“ išmoka jam priklausiusią, bet dar neišmokėtą pensiją už mirties mėnesį. Be to, jei pensija už einamąjį mėnesį jau buvo gauta, artimiesiems gali būti išmokėta papildoma suma. Dar svarbesnė detalė – mirus pensininkui, jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusiojo pensija už mirties mėnesį (jei ji dar nebuvo išmokėta) ir dar paskirta vieno mėnesio pensijos dydžio suma.
Tai reiškia, kad realiai galima gauti sumą, lygią mirusiojo mėnesinei pensijai (arba šiek tiek didesnę, priklausomai nuo išmokėjimo datos). Šios lėšos skirtos padėti šeimai adaptuotis prie pasikeitusios finansinės situacijos.
Jeigu mirusysis buvo dirbantis asmuo ir turėjo nedarbingumą, „Sodra“ taip pat išmoka priklausiusią ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad teisę į šias išmokas turi paveldėtojai, pateikę paveldėjimo teisės liudijimą, arba mirusiojo sutuoktinis, pateikęs santuokos liudijimą.
Našlių pensija: ilgalaikė parama
Mirus sutuoktiniui, likęs gyvas partneris gali pretenduoti į našlių pensiją. Tai nėra vienkartinė išmoka, o periodinė mėnesinė išmoka, skirta senatvės pensijos amžių sukakusiems arba neįgaliais pripažintiems asmenims. Norint gauti našlių pensiją, reikia atitikti tam tikrus kriterijus:
- Mirties dieną mirusysis turėjo būti įgijęs teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją.
- Santuoka turėjo trukti tam tikrą laiką (nors įstatymai numato išimtis, jei yra vaikų).
- Našlys arba našlė yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais.
Našlių pensijos bazinis dydis taip pat kasmet indeksuojamas, todėl dėl tikslios sumos ir skyrimo sąlygų būtina kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“.
Kur ir kaip kreiptis dėl išmokų?
Efektyvus biurokratinių procedūrų sutvarkymas padeda greičiau gauti reikalingas lėšas. Šiuo metu Lietuvoje procesas yra gana skaitmenizuotas, tačiau vis dar galima dokumentus tvarkyti ir fiziniu būdu.
Dėl vienkartinės laidojimo pašalpos reikia kreiptis į savivaldybę pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą ARBA pagal laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai suteikia lankstumo, jei, pavyzdžiui, tėvai gyveno kitame mieste nei vaikai.
Prašymą galima pateikti šiais būdais:
- Elektroniniu būdu: Tai greičiausias ir patogiausias būdas. Prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) svetainės www.spis.lt, galima užpildyti prašymą neišeinant iš namų.
- Tiesiogiai savivaldybėje: Atvykus į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių arba seniūniją.
- Registruotu paštu: Išsiunčiant užpildytą prašymą ir patvirtintas dokumentų kopijas.
Kreipiantis dėl pašalpos, dažniausiai reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
- Mirties liudijimą (jei mirtis registruota ne Lietuvoje arba duomenų nėra gyventojų registre). Jei mirtis registruota Lietuvoje, dažnai užtenka tik mirties fakto registravimo numerio, nes duomenys matomi sistemoje.
- Banko sąskaitos numerį, į kurį bus pervedami pinigai.
- Jei laidojantis asmuo nėra šeimos narys – dokumentus, įrodančius laidotuvių organizavimo faktą (pvz., sutartį su laidojimo namais).
Dėl „Sodros“ išmokų (neišmokėtos pensijos, našlių pensijos) kreipiamasi tiesiogiai į „Sodros“ teritorinį skyrių arba per asmeninę „Sodros“ paskyrą internetu.
Terminai: per kiek laiko reikia susitvarkyti dokumentus?
Gedulas neturi galiojimo laiko, tačiau biurokratinės procedūros – turi. Labai svarbu nepraleisti įstatymuose numatytų terminų, nes pavėlavus, teisė į išmoką gali būti prarasta.
Dėl vienkartinės laidojimo pašalpos galima kreiptis per 12 mėnesių nuo mirties dienos. Tai gana ilgas laikotarpis, leidžiantis susitvarkyti formalumus net ir praėjus kuriam laikui po laidotuvių. Tačiau praktika rodo, kad geriausia tai padaryti kuo greičiau, nes pinigai dažniausiai reikalingi sąskaitoms apmokėti čia ir dabar.
Sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (jei kreipiamasi darbo dienomis). Pinigai į nurodytą sąskaitą paprastai pervedami per kelias darbo dienas po sprendimo priėmimo.
Papildoma parama mažas pajamas gaunantiems asmenims
Valstybė numato papildomą saugiklį tiems, kurių finansinė padėtis yra ypač sunki. Jeigu mirusįjį laidojantis asmuo gauna labai mažas pajamas, jis gali pretenduoti į papildomą paramą arba laidojimo pašalpos padidinimą, priklausomai nuo konkrečios savivaldybės tvarkos.
Ypatingas dėmesys skiriamas atvejams, kai mirusysis gaudavo socialinę pašalpą arba jo pajamos buvo mažesnės už valstybės remiamas pajamas. Tokiais atvejais savivaldybės gali skirti lėšų palaikų parvežimui iš užsienio (jei asmuo mirė ne Lietuvoje). Palaikų parvežimo išlaidų kompensavimas yra atskira procedūra, kuriai taikomi griežti pajamų vertinimo kriterijai (paprastai pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 3 VRP dydžių).
Norint gauti kompensaciją už palaikų parvežimą, būtina išsaugoti visus transportavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras, čekius) ir pateikti juos savivaldybei kartu su vertimu į lietuvių kalbą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie mirties išmokas
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės greičiau susiorientuoti situacijoje.
Ar laidojimo pašalpa gali būti pervesta tiesiai laidojimo paslaugų įmonei?
Taip, tokia praktika yra gana dažna. Daugelis laidojimo namų siūlo paslaugą, kuomet artimieji pasirašo įgaliojimą arba sutikimą, ir laidojimo įmonė pati surenka pašalpą iš savivaldybės, o šią sumą išminusoja iš galutinės paslaugų sąskaitos. Tai patogu, nes nereikia turėti grynųjų pinigų iš anksto.
Ar gaunant laidojimo pašalpą reikia mokėti mokesčius?
Ne, vienkartinė laidojimo pašalpa yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Ji taip pat neturi įtakos gaunant kitas socialines išmokas ar kompensacijas už šildymą.
Kas atsitinka su mirusiojo banko sąskaitoje esančiais pinigais?
Bankai, gavę informaciją apie kliento mirtį (iš Gyventojų registro arba artimųjų), blokuoja prieigą prie sąskaitų, įskaitant elektroninę bankininkystę. Pinigus iš sąskaitos (išskyrus tam tikras išimtis laidojimo išlaidoms padengti, jei bankas tai leidžia pagal savo vidinę tvarką) galima paimti tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą iš notaro. Tai gali užtrukti apie 3 mėnesius.
Ką daryti, jei mirusysis turėjo skolų?
Svarbu atsiminti, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Priėmus palikimą, paveldimi ir finansiniai įsipareigojimai. Tačiau laidojimo pašalpa nėra palikimas – tai valstybės parama laidojančiam asmeniui, todėl antstoliai ar kreditoriai negali jos nusavinti mirusiojo skoloms dengti.
Ar pašalpa priklauso, jei miršta vaisius arba kūdikis?
Taip, įstatymai numato, kad laidojimo pašalpa mokama ir tais atvejais, kai gimsta negyvas kūdikis (nuo 22 nėštumo savaitės) arba kūdikis miršta netrukus po gimimo. Procedūra yra tokia pati, kaip ir suaugusiojo mirties atveju.
Kaip išvengti finansinių klaidų organizuojant laidotuves
Emocinis šokas dažnai trukdo priimti racionalius sprendimus, todėl laidotuvių organizavimo metu lengva išleisti daugiau nei planuota ar nei leidžia galimybės. Gavus valstybės paramą – tuos 440 eurų (ar kitą tuo metu galiojančią sumą) – ji padengia tik bazinę dalį išlaidų. Likusią dalį tenka dengti patiems artimiesiems.
Siekiant išvengti finansinės duobės, rekomenduojama neskubėti pasirašyti pirmos pasitaikiusios sutarties. Nors laikas spaudžia, verta palyginti bent 2–3 laidojimo paslaugų teikėjų pasiūlymus. Kainos už tą pačią paslaugą (pvz., transportavimą ar duobės kasimą) gali skirtis dvigubai. Taip pat svarbu atvirai kalbėtis su laidojimo namų atstovais apie savo biudžetą – daugelis įmonių gali pasiūlyti „ekonominį paketą“, kuris tilptų į valstybės skiriamos pašalpos ir nedidelių asmeninių santaupų rėmus.
Kita svarbi detalė – sąskaitų rinkimas. Net jei neplanuojate kreiptis dėl papildomų kompensacijų, visada reikalaukite čekių ir sąskaitų faktūrų už visas paslaugas (gėles, giedotojus, transportą). Tai padės ne tik kontroliuoti biudžetą, bet ir bus būtina, jei vėliau kiltų ginčų dėl palikimo pasidalijimo ar išlaidų kompensavimo tarp giminaičių. Teisiškai, laidojimo išlaidas galima išieškoti iš mirusiojo palikimo, todėl tikslūs įrodymai apie patirtas išlaidas yra jūsų finansinio saugumo garantas.
